© Suhrkamp
Naujausiame, ketvirtajame romane „Gott der Barbaren“ Stephanas Thome vaizduoja XIX a. Kinijos istoriją: matome Taiping sukilimą – didžiausią pilietinį karą Kinijoje, kuris 1851–1864 m. pareikalavo beveik 30 milijonų aukų, ir vadinamąjį Antrąjį opijaus karą – vieną iš karų tarp kinų ir europiečių, vykusių iki atsiveriant Vidurio karalystei. Vyksmo centre – vokiečių misionierius, palikęs vyresnybės jam skirtą vietą ir leidęsis pavojingon kelionėn į sukrėtimų centrą. Jo akimis matome paskutiniuosius pilietinio karo metus, įtampas anuometinėje Kinijos visuomenėje ir sunkius vietinių santykius su vadinamaisiais „užsienio nelabaisiais“, t.y., į kraštą besiveržiančiais europiečiais.
Tačiau Kiniją puikiai išmanančiam autoriui (jis filosofas, gilinosi ir į konfucionizmą) smulkiai pavaizduoti įvykiai (daugiau kaip 700 puslapių) tėra dingstis reflektuoti apie problemas, kurių tikrai yra ir dabartiniame gyvenime: apie labai skirtingų kultūrų susidūrimą, atsivėrimo nepažįstamiems dalykams, pažangos ir atsiribojimo būtinybę, apie tradicijas, kurios ypač svarbios puoselėjant savo tapatybę.