© Suhrkamp 2018
Paskutiniai karo mėnesiai. Dvylikametė Luiza su motina ir vyresne seserimi iš Kylio bėga į kaimą, į dvarą Šlėzvige Holšteine, kur šeima kol kas saugi nuo bombardavimų. Vis dėlto tomis dienomis Vokietijoje jokia vieta nėra taip toli, kad karas radikaliai neįsikištų į žmonių likimus. Luiza neina į mokyklą, jai virš galvos skraido į rytus bombas nešantys lėktuvai, per kraštą traukia pabėgėlių virtinės, ir mergaitė priversta augti plėšimo, žudymo ir prievartavimo pilname pasaulyje. O po baisaus nusikaltimo, kurį patiria savo kūnu, ji palūžta.
Kalbiniu požiūriu meistriškame tekste, kuriame pasakojama apie jau daugkart skaitytas ir girdėtos baisybes, ypač pabrėžiamas antras pasakojimo lygmuo, kuriame kalbama apie Trisdešimties metų karo siaubus. Nusikaltimų, kuriuos žmonės padarė ir savo artimiesiems, pasikartojimo istorijoje motyvas – giliai užkabinantis ir skausmingai puikus. Rothmanno romanas kalba ne vien apie pasipriešinimą beširdžiams žmonėms: jis rodo, kokia jėga literatūra gali užgriūti mūsų protus ir širdis.