© Suhrkamp Verlag
Jauna šveicarų rašytoja Gianna Molinari debiutinį romaną sukūrė plačiai ir poetiškai parafrazuodama šiuolaikinės Europos mintis ir nuotaikas. Temos – tapatybė, sienos, sekimas, žmogiškumas, industrija ir gamta, o dar to, ką suvoki netikrumas, trapumas ir kitimas – pateikiamos ne vien verbalinės, bet ir grafinės, fototechninės ir matematinės raiškos priemonėmis. Kaip tik per skirtingų turinio projekcijų pabrėžiančių realybės suvokimo kintamumą, sąveiką kūrinys ypač leidžia pajusti psichologines modernaus žmogaus būsenas, kuriose supratus, kad sunku aiškiai atskirti tai, kas realu, nuo to, kas tariama, ar kad stebėtojas demaskuoja stebėjimą, prasideda sutrikimai.
Stebintis žvilgsnis yra šio romano centras – pagrindinė veikėja atsiduria beveik nebeveikiančiame fabrike ir pradeda dirbti sarge. Pirmieji pavedimai jai skiriami dėl vilko (stipraus įvairių Europos tautų mitologijų vaizdinio), kuris pastebėtas įmonės teritorijoje ir kurio tariamas buvimas labai reikšmingas kuriant perspektyvą. Kontrastas gana lakoniškam pasakojimui, vaizdumui ir kalbai yra dar vienas keistas įvykis, apie kurį sukasi pagrindinės veikėjos mintys – toje vietoje įvykęs mistinis nelaimingas atsitikimas – iš lėktuvo turbūt iškritęs veikiausiai pabėgėlis. Vis dėlto romanas netampa detektyvu, tai veikiau subtilus filosofinis vaizdavimas, kurio nuotaika ir atskiri metodai šiek tiek primena W. G. Sebaldo prozą.