© Galiani-Berlin
Netė baisiai nervina! Taip mano visi giminaičiai. Plonutė, išpūstakė mergina kišasi į vyrų pokalbius, nė už ką nenori užsiimti rankdarbiais, užtat domisi nepadoriais dalykais – mineralogija, literatūra ir politika. Knygoje „Fräulein Nettes kurzer Sommer“ Karen Duve pasakoja amžininkų vyrų siaubui aštriu protu ir geru liežuviu apdovanotos vokiečių poetės Annettės von Droste-Hülshoff istoriją. Pagrindinį dėmesį autorė skiria 1817-1821 metams. Nuolat sirguliuojanti kilminga panelė keliauja iš vieno šeimos dvaro į kitą. Ji visur pasiima mažutį kalnakasio kirtiklį, plunksną ir ekstravagantišką lornetą. Mat Netė, kaip ją visi vadina, smarkiai trumparegė ir dar turi jos luomo panelei netinkamų užsiėmimų bei daugybę kitų savybių, dėl kurių jos giminė Haxthausenų dvare laiko ja ne kažin kokia partija.
Priešgina, viską atseit geriau žinanti ir smarkiai per daug savimi pasitikinti – tokią ją mato vos penkeriais metais vyresnis dėdė Augustas von Haxthausenas. Tiek pat pavydėdamas dukterėčiai poetinio talento, kiek ir įsitikinęs savo paties pranašumu, jis terorizuoja pagarbiai jo klausančią Netę kaip niekas kitas. Netgi pataria pažįstamiems pačia pirma proga pažeminti tą jauną moterį, tik šitaip su ja būsią galima susitvarkyti. Tačiau ne visi laikosi jo požiūrio, lyg tyčia geras dėdės draugas, nuskurdęs poetinis genijus Heinrichas Straube, jaučia „greitu, pernelyg vyriškus žingsniu“ laiką lenkiančios moters trauką. Dar didesniam tetų ir dėdžių nepasitenkinimui Straube toks be vienas. Trečiąją dešimtį įpusėjusiai Netei pirmą sykį išties pražydus namų durys neužsidaro nuo gerbėjų. Nors ir pradžių atrodo, kad įvairiais gabumais apdovanota jauna moteris pagaliau sulauks jai deramo dėmesio, pavydas, intrigos, ir nesugebėjimas apsispręsti galiausiai sukiršina šeimą ir sugadina Netės reputaciją.
Knygoje „Fräulein Nettes kurzer Sommer“ Karen Duve kaip tik ir pasakoja apie Annettės von Droste-Hülshoff jaunystės katastrofą. Ir jos pasekmes, ne tik labai giliai sukrėtusias poetę, bet ir privertusias ją visiškai užsidaryti savyje ir likusius jaunystės metus praleisti atsiskyrus tėvų namuose. Duve leidžia aiškiai suprasti, kad šitai iš esmės pakeitė poetės kūrybą: per krizę subrendo literatūriniai siekiai, Annette von Droste-Hülshoff labiau atsigręžė į muziką. Karen Duve su aštriu sąmoju vaizduoja įvairiausią pasipriešinimą, su kokiu XIX a. teko kovoti tokioms moterims kaip „toji Droste“, dvasinę ankštumą ir to laiko tradicijų suformuotus apribojimus. Ji vaizdžiai ir pagaviai pasakoja apie politinius bei visuomeninius pokyčius, atnešusius ryškių pasekmių visose gyvenimo srityse. Visko, kas vokiška, gaivinimas, progresyvi vokiečių nacijos idėja, bet ir „senųjų laikų“ ilgesys, kai kada keistais žiedais pražydęs anuometinėje literatūroje ir madoje, suteikia autorei pakankamai progų kandiems pastebėjimams. Šia prasme skaityti „Fräulein Nettes kurzer Sommer“ kartu ir smagu, nes kas keli puslapiai pasirodo vis nauja garsi asmenybė. Achimas von Arnimas, Clemensas Brentano, Heinrichas Hoffmannas von Fallerslebenas jaučiasi Biokerhofe kaip namie. Visi tik ir kalba apie Goethę, vis netoliese yra ir vienas iš brolių Grimmų.
Iš spalvingo istorinio fono, kuriame plėtojasi romano veiksmas, matyti, kad namų darbus Karen Duve atliko. Į pasakojimą, nors daigstymo žymių kai kur ir liko, autorė įpina svarbius įvykius: Augusto von Kotzebue nužudymą ar Karlsbado potvarkius. Duve išstudijavo istorijos knygas, dienoraščius, gausų susirašinėjimą. Vien prie romano pridėtas literatūros sąrašas užima 15 puslapių smulkiu šriftu. Bet rašytoja viską mato šių dienų akimis. Kai kur romanas atrodo netgi per modernus. Labai jau aiškios paralelės su mūsų laikų iššūkiais, pernelyg paprasta įžvelgti veikėjo skunde, kad dabar girdima tik tai, kas moksliškai įrodyta, matematiškai įmanoma ar ekonomiškai naudinga, užuominą į šiandieninę nuo faktų pavargusią politiką ir visuomenę.
Fräulein Nettes kurzer Sommer – šeštasis 1961 m. Hamburge gimusios Karen Duve romanas, ji debiutavo 1999-aisias. Anksčiau ši autorė vis stebindavo daugiapusiškumu, imdavosi vis kito žanro, eksperimentavo su įvairiais stiliais, juokino, prusino, skatino susimąstyti. Nors naujausias jos kūrinys nebūtinai paskatins giliems apmąstymams – pernelyg akivaizdus vienos pusės sustabarėjimas ir pernelyg krenta į akis kitos pusės aukos statusas –, bet jį tikrai smagu skaityti! Daug vietos romane užimančios istorinės detalės be perdėtos didaktikos dar sykį aprėpia visas nuo mokyklos laikų pasimiršusias žinias apie pirmosios XIX a. pusės istoriją ir literatūrą. Romanas tikrai pasitarnauja ir „tos Drostės“ atminimui. Jame naujoje šviesoje pamatome poetę, kuri, kol gyveno, taip ir nebuvo deramai įvertinta. Galbūt kai kuriems skaitytojams kils noras atsiversti ir jos eilėraščius.
Galiani Verlag