© Verbrecher Verlag, Berlin, 2018
Lygiateisiškumo ir kolegialumo simbolis Berlynas kylant nuomos ir pragyvenimo kainoms bėgant metams beveik nepastebimai virto tikru individualių, nekapitalistinių, pirmiausiai į meną orientuotų gyvenimo scenarijų nuvertinimo pavyzdžiu. Neturėti scenarijaus, labai konkrečiai neplanuoti šeimos laikoma įtartinu ir iracionaliu dalyku.
Anke Stelling pagauna iškart kelių kartų laiko dvasią, laužo tyliai kenčiančios ir pasiaukojančios motinos tabu, prabyla apie pavojingą ribą tarp „rašymo apie save patį“ ir „rašymo apie kitų intymią sferą“. Būtų galima sakyti: kitų gyvenimai yra svarbi mano gyvenimo dalis. Motinos gyvenimas, svarbi kiekvieno vaiko gyvenimo dalis, pernelyg dažnai į jį nekreipiama dėmesio arba nekalbama. Kiek informacijos apie savo motinos kančias ir svajones gali pakelti vaikas? Neretai kaip tik motinos nekritiškai perduoda patriarchališkumą. Anke Stelling priešinasi tam labai konkrečiu aiškinamuoju darbu, kurį kai kas nori atmesti kaip „skundimąsi“ – nors tai išties kur kas daugiau, nes parašyta tikrai protingai, (savi)ironiškai ir puikiai jaučiant kalbą, apie tai byloja ir ne viena premija.
Luchterhand Literaturverlag