Dagmar Gausmann rekomenduoja
Stadtbär

© Moritz Verlag, Frankfurt a. M., 2019 Paplitęs skaitymo skatinimo tyrimų teiginys sako, kad mokytis skaityti lengviau su paveikslėliais. O kuo geriau vaikas moka skaityti, tuo mažiau jam tų paveikslėlių reikia, kad suprastų to, ką skaito, prasmę. Dėl to ir paveikslėlių vaikiškose knygose tuo mažiau, kuo daugiau skaitymo kompetencijos jos reikalauja. Kodėl taip susiaurinama knygų iliustracijų reikšmė? Juk paveikslai – kur kas daugiau nei pagalba skaitant. Mūsų komunikavimas pagrįstas vaizdine informacija, tad lygiai taip pat reikėtų mokytis skaityti ir vaizdus – visą gyvenimą. Dėl to šiai recenzijai pasirinkau knygą pradedantiesiems skaityti. Daugeliui šios kategorijos knygų visiškai nebūdinga vaizduotė, užtat labai būdinga itin supaprastintas tekstas ir vaizdai. Tačiau ne naujajai Katjos Gehrmann paveikslėlių knygai „Stadtbär“ [Meškinas miestietis].
 
Pasakojama sąmojinga, iki pat pabaigos turiningai plėtojama istorija apie miško žvėris, iškeliavusius į didelį miestą. Ten jie prisitaikė, pasidarė nematomi ir patogiai gyvena, įsikūrę akmeninėse miesto nišose, naudodamiesi žmonių atliekomis. Lapė, kiaunė, barsukas ir kiti smulkūs miško žvėreliai tikrai nenorėtų atsisakyti naujojo gyvenimo mieste. Didysis meškinas, iki tol likęs miške, dabar jau irgi nori į miestą. Kitiems tai nepatinka, jie bijo netekti naujųjų gyvenimo erdvių, kai nerangus meškinas ims trukdyti žmonėms. Dėl to jie nusprendžia pamėginti nugabenti meškiną į zoologijos sodą. Šis planas labai smagiai sužlunga.
 
Visoje 93 puslapių istorijoje, kurioje dominuoja paveikslėliai, o į juos subtiliai integruotas gražiai suformuluotas tekstas, prisitaikę žvėreliai kaip tik ir išsišoka savo pastangomis užkirsti kelią katastrofoms, kurių gali pridaryti žioplokas meškinas. Vyksta vienas žvėrių pasikėsinimas į miesto infrastruktūrą po kito, virtę sensacijomis tie paskui atsiduria pirmuosiuose vietinės spaudos puslapiuose. Taip, nors miestas šioje knygoje neretai primena žalią kaimą prie upės, pasitelkiami ir modernūs miesto elementai, policija, spauda, daug mobiliųjų telefonų. Manydami, kad pergudravo meškiną, patys žvėreliai patenka į pavojų. Galiausiai kaip tik meškinas išgelbsti visus nuo policijos – įspūdingai, tačiau pats visai nenutuokdamas, ko čia taip jaudinamasi. Pabaigoje visi kartu grįžta į mišką: meškiną, kiaunę, barsuką suvienija tikras solidarumas. Graži istorija!
 
Jai puikiai inscenizuoja meniškos Katjos Gehrmann iliustracijos, jose paveikslėliai neatskiriami nuo teksto ploto: atvartai fantastiškai išraiškingi ir spalvingi, ryškūs veikėjai ir aplinka, suteikianti žvėrims individualumo, parodanti laukinį mišką ir didmiestį žaliausioje miško tankmėje, su intensyvios spalvos uosto vandeniu, margaspalviu zoologijos sodu, gatvės muzikantais, kioskais ir kavinėmis. Tikras džiaugsmas matyti, kaip Gehrmann iš pradžių gruntuoja intensyviomis ryškiomis spalvomis, tada ant permatomų plėvelių uždeda scenos detales su figūromis, o paskui pridengia gruntą ir plėvelę, šitaip paveikslėliuose savitai sujungdama tapybą ir piešinį. Spalvų sodrumą Katja Gehrmann turbūt parsivežė iš Meksikos ir Ispanijos, kur gyveno studijuodama. Iliustravimo studijas ji baigė Hamburge, Taikomųjų mokslų akademijoje, kuri ruošia vaikiškų knygų iliustratorius. Ne sykį apdovanota menininkė apipavidalino jau daug spalvingų paveikslėlių knygų, leidžiančių įsivaizduoti, kad saulėtekis miške ir mieste kartais švyti rožine ir oranžine spalva, o paskui tomis spalvomis persiima miško paklotė, miesto dangus ir namų fasadai.
 
Paveikslėliais ir tekstu „Stadtbär“ pasakoja parabolę apie prisitaikymą, kitoniškumą ir galimus solidarumo motyvus. Vaikiškai lengvai, išmoningai, su gausiomis detalėmis, darniai derant tekstui ir paveikslėliams, kas jau retai pasitaiko. Ir ne vien pradedantiems skaityti mažiesiems nuo maždaug septynerių metų skirtose knygose. Gaila, kad šios paveikslėlių knygos daug suaugusiųjų turbūt įdėmiau nevartys, nes juk vaikas jau pats moka skaityti.

Moritz Verlag