© 2019 S. Fischer Verlag, Frankfurt am Main
Miku Sophie Kühmels romanas „Kintsugi“ – klasikinė kamerinė pjesė: keturi asmenys, namas prie ežero, po tariamai harmoningu paviršiumi įtampos pritvinkęs santykių rezginys, o pabaigoje niekas nebėra taip, kaip buvo. Maksas ir Reikas, homoseksuali pora, savaitgalį leidžia Ukermarke, kur turi namą, ir ketina ten švęsti dvidešimties metų sukaktį – su Tonio, Reiko jaunystės meile, ir jo dukra Pega. Jų istoriją – alternatyvios šeimos istoriją – mums pasakoja keturi asmenys. Apie tai, kaip menininkas Reikas susipažįsta su pedantiškuoju ir inteligentišku archeologu Maksu ir kaip palieka Tonį, kaip Tonis tampa tėvu, augina vaiką vienas ir atsisako muziko karjeros, ir kaip Reikas ir Maksas tampa Pegos dėdėmis. Per vieną savaitgalį prie ežero jų santykių skilinėjimai tampa matomi kaip trūkiai arbatos puodelyje.
Žodžiu kintsugi vadinamas japoniškas rankdarbis, kai įdužusi keramika sulipdoma, o siūlė dekoruojama auksu. Menas, iš naujo kuriantis grožį ir padarantis matomą defekto estetiką. Kintsugi romano pavadinime sykiu simbolizuoja šią alternatyvą, atsirandančią byrant tradicinei šeimai ir perimančią jos funkciją. Tonis, Maksas ir Reikas augo fragmentiškose, savo funkcijų neatliekančios šeimose. Tačiau kintsugi yra ir tai, kas vyksta tą savaitgalį name prie ežero: sudužus santykiams galbūt atsiras koks nors ne mažiau vertingas dalykas. „O tose vietose, kur buvo trūkiai, šukės, įdužimai, žiba kaip šviesos gyslos persipynusios aukso linijos.“
S. Fischer Verlag