© Hanser Verlag, München, 2020
Nacionalsocializmo laikyseną gyvūnų ir gamtos atžvilgiu apipynę daugybė mitų. Tai nepadeda gilintis į šį vis dar menkai nušviestą skyrių. Laimei knyga „Tiere im Nationalsozialismus“ [Gyvūnai nacionalsocializme] yra geras atspirties taškas rimtam pokalbiui šia tema.
Hitleris tikrai mylėjo savo aviganę Blondi. Sykį jis prisipažino, kad, greta Evos Braun, Blondi yra jo vienintelė draugė. Vis dėlto tai jokiu būdu neįrodo, kad Hitleris mylėjo gyvūnus. Janas Mohnhauptas knygoje apie gyvūnus niūriais Trečiojo reicho laikais teigia, kad Hitleris buvo rasistas ir dėl šunų. Jis mėgo aviganius (tokius kaip Blondi) – o buldogai ir bokseriai jam nepatiko.
Dar blogiau už Hitlerį šiuo atžvilgiu, žinoma, buvo aistringas medžiotojas Hermannas Göringas. Internete galima rasti daugybę šio sėkmingą laimikį švenčiančio savimi patenkinto žudiko nuotraukų, pavyzdžiui, Belovežo girioje, kur – dar iki 1939 m.– šiuo primityviu malonumu drauge mėgavosi netrukus susipriešinsiančių tautų atstovai.
Santykių istorija jau ir taip komplikuota, tačiau santykių tarp žmogiškų ir nežmogiškų padarų atveju ji, regis, dar komplikuotesnė. Dėl to negalėjau nesižavėti Mohnhaupto knyga: jo istorinis reportažas – tai ne vien pasakojimas apie garsiausių NS veikėjų elgesį su gyvūnais ar požiūrį į juos, bet neretai ir dramatiška informacija – apie ginklu tapusius kolorado vabalus, kates, kurios buvo paskelbtos „žydais tarp gyvūnų“ (notabene: dėl prieš žydus nukreiptų potvarkių Victorui Klempereriui teko užmigdyti mylimą katiną Mušelį) arba propagandos tikslams pasitelktas kiaules. Gyvūnai neretai būdavo instrumentalizuojami, dar blogiau – nuo 1945-ųjų čia nedaug pasikeitė, šiaip ar taip, šis istorijos puslapis beveik nedomina viešosios nuomonės.
Knyga „Tiere im Nationalsozialismus“ padeda įsisąmoninti, jog jau taip dažnai ir įvairiais apsektais aprašytoje Trečiojo reicho istorijoje vis dar yra sričių, kurioms reikia ypatingo dėmesio ir ir rimto gilinimosi.
Hanser Verlag