Portretai
Vokiškai kalbančių šalių komiksų kūrėjai

Paula Bulling. Energija, malonumas ir poezija

Paula Bulling © Paula Bulling Paula Bulling (gim. 1986 m. Berlyne) studijavo Halės (prie Zalės) aukštojoje meno ir dizaino mokykloje. Ši keliauti mėgstanti iliustruotoja ir piešėja dar būdama moksleivė lankėsi Ekvadore, vėliau – Argentinoje, JAV, Turkijoje, Sirijoje, Libane ir Izraelyje. P. Bulling gyvena Berlyne, o vasaras visada leidžia Prancūzijoje. 2012 m. vasarą ji gyveno Paryžiuje pagal Goetheʼs instituto kūrybinių rezidencijų programą „Comic-Transfer“. Pirmąjį grafinį romaną „Im Land der Frühaufsteher“ („Vyturių šalis“) ji kūrė teptuku ir akvareliniais dažais, taip užfiksuodama piešimo proceso spontaniškumą. Ką jaunajai autorei reiškia gera iliustracija? Tai energija, malonumas ir poezija.

Hendrik Dorgathen. Įvairiapusiškas paprastumas

Hendrikas Dorgathenas (gim. 1957) – vienas savarankiškiausių ir garsiausių komiksų autorių Europoje. Išlaikęs abitūros egzaminus studijavo Duisburge meno pedagogiką ir evangelikų teologiją, o nuo 1983 m. – komunikacijos dizainą Eseno universitete (Gesamthochschule Essen). Komiksus pradėjo piešti anksti, tačiau pragyvenimui užsidirbdavo kaip iliustruotojas. H. Dorgathenas mėgsta popkultūrą, sugeba virtuoziškai žongliruoti akivaizdžiomis ir paslėptomis jos stabų reikšmėmis, žaisti citatomis ir nuorodomis į komiksus, filmus, popmuziką ir vaizduojamąjį meną. Jo piešiami komiksai, nepaisant plakatinio paprastumo, yra daugiasluoksniai, o jų margumas jokiais būdais neužgožia pesimistinių tonų. 2012 m. visa menininko kūryba buvo pristatyta publikai Miulheimo prie Rūro meno muziejuje – iki šiol taip buvo pagerbti tik keletas šiuolaikinių komiksų piešėjų ir iliustruotojų. Nuo 2003 m. H. Dorgathenas yra Kaselio aukštosios meno mokyklos iliustracijų ir komiksų piešimo profesorius.

Anke Feuchtenberger. Siurrealistinių vaizdų pasaulis

Anke Feuchtenberger Foto: Julia Steinigeweg Anke Feuchtenberger (gim. 1963 m. Rytų Berlyne) – Vokietijos alternatyviųjų komiksų karalienė. Jos itin įvairialypė kūryba apima paveikslus, piešinius, plakatus, spausdintinę grafiką, kostiumus, lėles, animacinius filmus ir, žinoma, komiksus. Ankstyvuosiuose menininkės komiksuose dominavo kampuoti kontūrai, todėl šie darbai primindavo medžio ar lino raižinius. Tik vėliau ji ėmė naudoti piešimui anglį ar pieštuką. Menininkės kuriamose istorijose dažnai gausu siurrealistinių motyvų ir mįslingų žodžių junginių, svarbiausios jos kūrybos temos – seksualumas ir kūniškumas. Dėstydama Hamburgo aukštojoje taikomųjų mokslų mokykloje, kurioje ji dirba iliustracijos meno profesore nuo 1997 m., Anke Feuchtenberger išugdė ir suformavo naują vokiečių iliustruotojų ir komiksų piešėjų kartą, kuriai priskiriami ir Sascha Hommeris, ir Arne Bellstorfas, ir Birgit Weyhe. Kartu su Stefano Ricciʼu ji įkūrė leidyklą „Mami Verlag“, kuri leidžia jaunųjų piešėjų sukurtas istorijas.

Flix. Humoristiniai piešiniai, komiksai ir iliustracijos

„Kuo Jūsų gyvenimas gali būti įdomesnis nei kitų žmonių?“ Tokį klausimą egzaminų tarnybos darbuotoja uždavė komunikacijos studentui Felixui Görmannui, dar žinomam Flixo vardu, kai šis pranešė savo diplominio darbo temą –„autobiografija“. Baigiamasis menininko darbas „Held“ („Didvyris“) visgi sulaukė sėkmės, o 2004 m. jis netgi buvo apdovanotas Erlangeno komiksų festivalio (Comic-Salon Erlangen) Makso ir Morico premija (Max-und-Moritz-Preis). Flixas (gim. 1976) gyvena Berlyne, yra savarankiškai dirbantis iliustruotojas ir komiksų piešėjas. Pagrindinis jo darbas – humoristiniai piešiniai (angl. cartoons), skirti laikraščiams, pavyzdžiui, piešinių serijos „Faustas“ ir „Don Kichotas“, sukurtos dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ ir neseniai išleistos atskiromis knygelėmis. Daug teigiamų atsiliepimų šis iliustruotojas, humoristinių piešinių ir komiksų autorius sulaukė sukūręs grafinį romaną „Das war mal was...“ („Tai buvo kažkas tokio...“) apie kadaise padalintos Vokietijos istoriją, kuri anksčiau taip pat buvo paskelbta laikraštinių komiksų pavidalu (dienraštyje „Tagesspiegel“).

Aisha Franz. Mažųjų istorijos

Aisha Franz für tagesspiegel.de © Aisha Franz Aisha Franz (gim. 1984) studijavo Kaselio aukštojoje meno mokykloje pas Hendriką Dorgatheną. Šiandien ji yra komiksų piešėja, gyvenanti Berlyne. Jos debiutinis komiksų albumas „Alien“ („Ateivis“), pasirodęs 2011 m., pasakoja apie 10-metę mergaitę, kuri priima kartu gyventi nežemišką būtybę. Komiksai Aishai Franz – „įdomiausia galimybė pasakoti istorijas“. Tiesa, pragyvenimui menininkė užsidirba ne piešdama komiksus, o imdamasi iliustravimo užsakymų, dalyvaudama skaitymuose ir dirbdama kitą darbą. Kartu su kitais šešiais Berlyno piešėjais A. Franz įkūrė autoriams priklausančią leidyklą ir subūrė piešėjų grupę „The Treasure Fleet“.

Jens Harder. Gigantiški epiniai komiksai

Už „Leviataną“, milžinišką, fantazijos kupiną epinį komiksą apie banginį, Jensas Harderis pelnė 2004 m. Erlangeno komiksų festivalio (Comic-Salon Erlangen) Makso ir Morico premiją (Max-und-Moritz-Preis), skiriamą už geriausią vokiškų komiksų leidinį. Knyga „Beta... Civilisations, Part 1“ („Beta... Civilizacijos, 1 dalis“), kurią J. Harderis kūrė ketverius metus, yra antroji trilogijos apie evoliucijos istoriją dalis. Joje autorius pasakoja apie žmonijos veiklą, o pirmojoje dalyje, kurią sudaro 352 puslapiai ir 2 000 komiksų kadrų, vaizdingai nagrinėjamas Žemės formavimasis per 14 mlrd. metų. Tarp šio menininko (gim. 1970 m.) darbų esama ir daugybės dailiai apipavidalintų komiksų knygelių, kurios buvo prabangiai išleistos ir byloja apie autoriaus talentą rinktis santūrias formas bei spalvas. Jensas Harderis studijavo grafiką Berlyno-Veisenzės aukštojoje meno mokykloje. Šiuo metu jis yra savarankiškai dirbantis grafikas ir iliustruotojas, gyvena Berlyne.

Isabel Kreitz. Sodri atmosfera ir istorinis tikslumas

Isabel Kreitz iš Hamburgo (gim. 1967) priskiriama ambicingiausioms Vokietijos komiksų piešėjoms. Komiksuose ji nagrinėja ne tik jaunimo kultūrų fenomeną, bet ir istorinius bei politinius Vokietijos įvykius. Savo personažus menininkė visada įpina į istorinį kontekstą, dažniausiai susiedama juos su Hamburgu. Prieš kurdama komiksus ji pedantiškai tiksliai ištyrinėja veiksmo vietos istoriją ir pasirinkusi realistinį piešimo stilių sugeba sukurti įspūdingas vaizdus, drauge perteikdama ir sodrią atmosferą. Komiksams adaptavusi tokius klasikinius Ericho Kästnerio kūrinius, kaip „Pünktchen und Anton“ („Mažulė ir Antonas“, 2009) arba „Emil und die Detektive“ („Emilis ir sekliai“, 2008) menininkė atsigręžė į vaikus ir paauglius. 2002 m. Isabel Kreitz pelnė 15-ojo Erlangeno komiksų festivalio Makso ir Morico premiją (Max-und-Moritz-Preis) kaip geriausia vokiečių komiksų piešėja.

Ulli Lust. Pasakojamojo piešimo menas

Ulli Lust © Ulli Lust Negailestingas žvilgsnis į save ir aplinkinius žmones – tai vienas išskirtinių komiksų piešėjos Ulli Lust bruožų. Menininkė gimė 1967 m. Vienoje, tačiau užaugo pamaldžioje katalikiškoje vietovėje. Būdama 15-kos ji metė mokslus ir pradėjo mokytis Vienos dizaino ir modeliavimo profesinėje mokykloje. Šiame mieste ji susipažino su pankų gyvenimu ir nusprendė autostopu vykti į Italiją. Apie Italijoje patirtus nuotykius pasakojama ir ne kartą apdovanotame grafiniame romane „Heute ist der letzte Tag vom Rest deines Lebens“ („Šiandien – paskutinė diena. Ryt prasideda tavo likęs gyvenimas“), kurį autorė kūrė 4 metus. Nuo 1995 m. Ulli Lust gyvena Berlyne, nes šiame mieste ji „gali geriausiai atsiskleisti kaip menininkė“. Berlyno-Veisenzės aukštojoje meno mokykloje ji išmoko „pasakojamojo piešimo meno“. 2014 m. Erlangeno komiksų festivalyje (Comic-Salon Erlangen) Ulli Lust buvo pagerbta kaip „geriausia vokiškų komiksų piešėja“. Neseniai pasirodė jos komiksų knyga, Marcelio Beyerio romano „Flughunde“ („Skraidantys šunys“) adaptacija. Ulli Lust vadovauja ir internetinių komiksų leidyklai „Electrocomics“.

Mawil. Neįprastas asmeniškumas

Mawill © Mawill Komiksų piešėjui iš Berlyno Mawiliui (gim. 1976, tikrasis vardas – Markus Witzel) pavyko pasiekti tai, ką iki šiol pasiekė tik nedaugelis. Jis per labai trumpą laiką pirmaisiais savo kūriniais žaibiškai užkariavo komiksų skaitytojų širdis ir visiškai įtikino kritikus. Viena priežasčių neabejotinai yra menininko gebėjimas žavingai ir atvirai pasakoti autobiografinius įvykius. Savo itin asmeniškas istorijas jis meistriškai ir sklandžiai pateikia virtuoziškai sumaketuotuose puslapiuose, kurie sumaniai išdėstomi kaitaliojant perspektyvą. Mawilio kuriamos kasdienės jaunų žmonių istorijos – tai savo tapatybės ieškančių dvidešimtmečių kartos portretas. Naujausia menininko komiksų knyga „Kinderland“ („Vaikų šalis“) pelnė 2014 m. Erlangeno komiksų festivalio (Comic-Salon Erlangen) apdovanojimą kaip geriausias leidinys vokiečių kalba.

Birgit Weyhe. Ekspresyvūs pasakojimai

Birgit Weyhe © Birgit Weyhe Stiprioji Birgitos Weyhe (gim. 1969) istorijų ir piešinių pusė – minimalios stilistinės priemonės ir labai glausta pasakojimo maniera. „Kiekviena mano istorija prasideda nuo žodžio“, – taip savo kūrybos metodą aiškina autorė. Prieš pradėdama piešti, ji privalanti viską užrašyti, ir tik po to prasideda kelių pakopų kūrybos procesas: „Pirmieji piešiniai pieštuku, sudarysiantys kadrą, labai grubūs ir yra tik orientyras. Tikrasis darbas vyksta paėmus tušą ir teptuką“, – sako B. Weyhe. Taip dirbant piešiamos istorijos labai smarkiai keičiasi viso kūrybos proceso metu: pavyzdžiui, kuriant istoriją „Im Himmel ist Jahrmarkt“ („Danguje jomarkas“) buvo atsisakyta daugiau kaip trečdalio piešinių. B. Weyhe pradėjo studijuoti piešimą tik sulaukusi 33-ejų – ji įstojo į Hamburgo aukštąją taikomųjų mokslų mokyklą, kur viena jos dėstytojų buvo Anke Feuchtenberger. Šiandien ji pati docentė, dėsto studentams, bendradarbiauja su žurnalais bei laikraščiais kaip iliustruotoja ir kas dvejus–trejus metus išleidžia po naują grafinį romaną.