Žurnalas „Literatūra ir menas“
Vokietijos kultūrai skirtas numeris
Kultūros žurnalas „Literatūra ir menas“ ir Goethe’s institutas kartu parengė specialų Vokietijos kultūrai skirtą numerį, kuris pasirodė 2026 m. rugsėjo 11 d. Šis leidimas gimė bendradarbiaujant su dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) kultūros skyriumi ir pristato atrinktus, į lietuvių kalbą išverstus FAZ straipsnius.
Žurnale spausdinami akiratį plečiantys tekstai: ir apie įspaudą pasaulio kultūroje palikusius kūrėjus, tokius kaip Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas ar choreografė Pina Bausch, ir apie lietuviams nepažįstamus, tačiau turinčius ką papasakoti rašytojus. Luko Rietzschelio romanas nagrinėja Rytų ir Vakarų Vokietijos santykius, o mokslinės fantastikos kūrėja(s) Aiki Mira žvelgia į tolimą ateitį. Žurnale gausu aktualijų, pavyzdžiui, ką daryti su skaudžią istoriją primenančiu paveldu; kodėl taip išplito kreipinys „tu“, o „Jūs“ beveik nebevartojamas.
Žurnalo straipsniai
-
„Frankfurter Allgemeine Zeitung“ kultūros skyriaus vyr. redaktorės įvadinis straipsnis.
-
Praėjus beveik keturiasdešimčiai metų nuo Vokietijos susivienijimo, vis dar kalbama apie nematomą sieną tarp Rytų ir Vakarų. FAZ kalbasi su L. Rietzscheliu apie VDR interpretacijos monopolį ir apie tai, kodėl Rytų Vokietijoje, nepaisant AfD sėkmės, nėra demokratijos deficito.
-
Per referendumą priimtas sprendimas uždrausti apstatyti buvusio Berlyno Tempelhofo oro uosto teritoriją. Tačiau vis stiprėja spaudimas trečdalyje to ploto pastatyti įperkamus būstus 50 tūkst. žmonių. Viena architektų komanda nori pademonstruoti, kaip tai galėtų atrodyti.
-
2009 m. mirusios P. Bausch šokio teatras Vupertalyje, užuot daręs pasaulinę įtaką, traukiasi: pokalbis su choreografės leidėju Rudolfu Rachu.
-
Ištisus šimtmečius kreipiniai darėsi vis pagarbesni, tačiau jau šešiasdešimt metų tikrą pakilimą išgyvena „tu“. Kodėl taip yra ir kas išnyksta kartu su „Jūs“.
-
Nuo 2012 m. Senojoje operoje (Alte Oper Frankfurt) įgyvendinama vaikams ir jaunimui skirta „Pegaso“ programa jau pritraukė per 325 tūkst. lankytojų. Programa nuolat atsinaujina – pasiūlą papildo koncertai kūdikiams ir naujas formatas „Live Game“, kuriame kompiuterinį žaidimą scenoje lydi gyva orkestro muzika.
-
Albertas Speeras Niurnberge kadaise pastatė Zeppelino tribūną. Iš jos per Nacionalsocialistų partijos suvažiavimus į minias kreipdavosi Adolfas Hitleris. Dabar ši teritorija restauruojama už 88 mln. eurų. Ar verta tai daryti?
-
Literatūra, bandydama atskleisti moralės sąrangą, imasi ne tiktai gėrio. Kliaudos skrodimas – pradedant Friedricho Schillerio plėšikų vadeiva, baigiant Roberto Musilio prostitutės žudiku.
-
Kas mūsų laukia? Aiki Mira, viena(s) įdomiausių šiuolaikinės vokiškos mokslinės fantastikos autorių, žaidžia rimtais atsakymais į šį egzistencinį klausimą.
-
Thomas Mannas jau emigravo, o jo dienoraščiai vis dar Miunchene. O jei jie atiteks naciams? Su Florianu Illiesu FAZ kalbasi apie Mannų gyvenimą Pajūrio Sanari miestelyje ir apie tai, kas naujoje jo knygoje „Saulei leidžiantis – Mannų šeimos gyvenimas Sanari“ („Wenn die Sonne untergeht – Familie Mann in Sanary“) išgalvota, kas ne.
-
Nesvarbu, ar kalbėtume apie Gottfriedą Kellerį, ar apie Thomą Manną, mokykloms skirti klasikos kūriniai vis dažniau supaprastinami. Tačiau mėginant šalinti galimas kliūtis prarandama ir kūrinių literatūrinė vertė.
-
Kiekvieną šeštadienį dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ spausdinamas eilėraštis ir jo analizė. „Frankfurto antologijojos“ rubriką 1974 m. įkūrė ir daugelį dešimtmečių redagavo garsusis literatūros kritikas Marcel Reich-Ranicki. 2014 m. rubrikos kuravimą perėmęs redaktorius Hubert Spiegel atvėrė ją ir užsienio autorių poezijai, išverstai į vokiečių kalbą. Pvz., joje publikuoti Antano A. Jonyno ir Tomo Venclovos eilėraščiai bei jų interpretacijos.
-
İlkerio Çatako naujasis filmas „Geltonieji laiškai“ dalyvauja Berlyno kino festivalio Berlinale konkursinėje programoje (šiam tekstui jau pasirodžius laimėjo pagrindinį prizą „Auksinį lokį“). O paskutinis filmas „Mokytojų kambarys“ buvo nominuotas „Oskarui“. Tai, kas nutiko režisieriui tarp šių dviejų juostų sukūrimo, itin gerai nusako kino industrijos būklę.
-
Rūro regione vyksta penkiolika savaičių trunkanti bienalė „Manifesta 16 Ruhr“. Paroda „Tai ne bažnyčia“ („This is not a Church“) kelia klausimą, kaip būtų galima prasmingai išnaudoti bažnyčių erdves, kurioms gresia supasaulietinimas.
-
2022 m. pabaigoje knygininkė ir publicistė Rachel Salamander perdavė savo archyvą Miuncheno miestui. Šiuo metu veikianti paroda akivaizdžiai parodo, kokia vertinga ši dovana.
-
Senelis nebuvo nacis? Išsklaidyti šią iliuziją padės Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos narių kartoteka. Bet ar dėl to imsime kitaip prisiminti praeitį? Svarstymai žmogaus, ieškančio praeities pėdsakų.
Numerio sutiktuves Goethe’s institutas Vilniuje ir „Literatūros ir meno“ redakcija surengė 2026 m. rugsėjo 10 d. vakare Vokiečių g. 2 ( Šiuolaikinio meno centre | ŠMC).
Vakarėlyje dalyvavo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ kultūros skyriaus vadovė Sandra Kegel ir politikos apžvalgininkas Reinhard Veser. Taip pat buvo pristatyta šiuolaikinės vokiečiakalbės poezijos paroda.
Tą pačią dieną priešpiet kultūros bare „Estradà“ įvyko vieša diskusija su Sandra Kegel ir Reinhard Veser. Kalbėta apie tai, kada kultūra atsiduria pirmuosiuose puslapiuose, koks politikos ir kultūros santykis valstybėje ir žiniasklaidoje, kuo skiriasi ir kuo panašios Vokietijos ir Lietuvos viešosios erdvės.
Tai buvo jau antras Sandros Kegel vizitas Lietuvoje per pastaruosius mėnesius. 2026 m. liepą Goethe's instituto kvietimu ji dalyvavo Tomo Mano festivalyje Nidoje, o rugsėjį Vilniuje ne tik atstovavo FAZ, bet ir susitiko su Lietuvos literatūros bendruomenės atstovais, aplankė muziejų „Lost Shtetl“ bei dalyvavo Vilko vaikų atminimui skirtame renginyje Pagėgiuose.
„Frankfurter Allgemeine Zeitung“ – vienas svarbiausių Vokietijos dienraščių, leidžiamas nuo 1949 m. Jo kultūros skyrius (Feuilleton) ištisus dešimtmečius išlieka autoritetinga tarptautine platforma kultūriniams bei visuomeniniams debatams, literatūros ir meno kritikai bei įžvalgiai eseistikai.
„Literatūra ir menas“ – ilgiausiai Lietuvoje be pertrūkių einantis periodinis kultūros leidinys. Pastaraisiais metais redakcija išleido Prancūzijos, Italijos, Suomijos, Lenkijos, Katalonijos kultūrą pristatančius numerius, bendradarbiaudama su tokiais dienraščiais kaip „Le Monde“ ar „La Repubblica“.
Goethe’s institutas – nepriklausoma Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros organizacija, 100 pasaulio šalių vienijanti 154 padalinius. 2026 m. švenčia 75-erių metų jubiliejų. Lietuvoje nuo 1998 m. institutas stiprina vokiečių kalbos mokymą(si), kartu su partneriais inicijuoja ir organizuoja įvairių kultūros sričių bei formatų mainus, pristato Vokietijos kultūrą įvairiais renginiais, projektais ir ištekliais, tarp jų – skaitmeninė biblioteka „Onleihe“, filmų platforma Goethe-on-Demand, filmų archyvas, vertimų rėmimas.
___________
Sandra Kegel gyvena Frankfurte prie Maino ir vadovauja dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ kultūros skyriui. Anksčiau daugelį metų šiame leidinyje dirbo literatūros redaktore. Ji yra nuolatinė televizijos kanalo 3Sat literatūros laidos „Buchzeit“ kritikų kvarteto narė, įvairių literatūros premijų žiuri narė, taip pat yra Vokietijos regioninio transliuotojo SWR literatūros kritikų komisijoje, kuri kas mėnesį atrenka dešimt rekomenduojamų knygų. Sandra Kegel studijavo germanistiką, romanistiką bei teatro, kino ir medijų mokslus Aix-en-Provence, Vienoje ir Frankfurte. Už nuopelnus apdovanota Ravensburgo žurnalistikos premija. 2025 m. ji buvo Thomo Manno namų Los Andžele stipendiatė, 2026 m. liepą dalyvavo Thomo Manno festivalyje Nidoje.
Reinhard Veser (g. 1968 m. Štutgarte) dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ politikos apžvalgininkas. Heidelbergo, Vilniaus ir Mainco universitetuose studijavo slavistiką, Rytų Europos istoriją ir politikos mokslus. Su Lietuva jį sieja ilgametis ryšys: studijų Vilniaus universitete metu 1993–1994 m. pradėjo rašyti apie Lietuvą ir regiono politinius procesus. Savo publikacijose daugiausia dėmesio skiria Vidurio ir Rytų Europos politikai, Baltijos šalims, Rusijai, Baltarusijai, Ukrainai bei Europos ir tarptautinės politikos klausimams.
Svečių iš Vokietijos keliones rėmė Lietuvos kultūros institutas.
Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ 2026 m. rugsėjo 11 d. viršelyje:
Christian Awe instaliacija ant Bellevue rūmų stogo, 2026 (Nuotrauka: © dotgain).
Prieš ilgai renovacijai uždarant rūmus, kuriuose įsikūrusi Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento rezidencija, „Akademie der Künste“ Berlyne 2026 m. birželio 13–28 d. čia įkūrė laikiną šiuolaikinio meno galeriją „FREIRAUM KUNST. Akademie der Künste goes Bellevue“ („Laisva meno erdvė“). Parodą ir ją lydėjusį „Viešosios erdvės biurą“ – seriją gyvų pokalbių apie viešojo diskurso ir socialinio sambūvio sąlygas – aplankė daugiau nei 30 000 lankytojų.
Daugiau informacijos: adk.de/bellevue.
Diskusija „Kada kultūra atsiduria pirmuosiuose puslapiuose?“ | Nuotr.: Goethe-Institut Litauen/Jurgita Mikutytė
Žurnalo „Literatūra ir menas“ Vokietijos kultūrai skirto numerio sutiktuvės
Iš kairės: „Literatūra ir menas“ vyr. redaktorės pavaduotojas Dovydas Kiauleikis, Goethe’s instituto direktorė Anna Maria Strauß, FAZ kultūros skyriaus vadovė Sandra Kegel, Goethe’s instituto Kultūros programų koordinatorė Jurgita Mikutytė, politikos apžvalgininkas Reinhard Veser
|
Donato Ališausko nuotr.
Paroda „Čia esu aš. Šiuolaikinė vokiečiakalbė lyrika“ | Nuotr.: Goethe-Institut Litauen/Jurgita Mikutytė
