Virtualūs pašnekovai Sąlygas diktuoja robotai

Robotai gali platinti rinkimų kampanijos šūkius.
Nuotr. (fragmentas): © fotohansel - Fotolia.com

Jie gali platinti pranešimus, bendrauti su interneto naudotojais ir netgi kurti tekstus. Ar politinių sprendimų priėmimo procesams gali daryti poveikį atitinkamai užprogramuotos naudotojų paskyros socialiniuose tinkluose?

Tarkime, kuri nors partija nori rinkėjus paskatinti balsuoti už ją. Šiam reikalui ji naudojasi socialiniais tinklais, kaip antai Twitter ir Facebook, kuriuose daug žmonių ieško informacijos. Kad partija juose pasirodytų kiek galima dažniau, infiltruojamos kompiuterių programos, vadinamosios social bots, mėgdžiojančios žmogaus elgesį. Tos programos milijonus kartų išplatina partijos rinkiminius šūkius ir tokiu būdu suteikia jiems žiniasklaidoje tokį didelį svorį, kad potencialūs rinkėjai iš tiesų pradeda jais remtis priimdami sprendimus.

Šis nerimą keliantis scenarijus jau šiandien iš dalies tapo tikrove. Social bots programos buvo naudojamos, pavyzdžiui, JAV prezidento rinkimų kampanijoje. Oksfordo universiteto mokslinių tyrimų projekte Political Bots padaryta išvada, kad tokios užprogramuotos nuomonės formavimo mašinos sukūrė trečdalį D. Trumpo šalininkų Twitter žinučių ir penktadalį H. Clinton šalininkų Twitter žinučių po pirmųjų kandidatų TV debatų. Be to, tokios programos buvo naudojamos diskutuojant dėl Brexit Jungtinėje Karalystėje ir Ukrainos ginkluoto konflikto kontekste, kaip įrodė, be kita ko, Simonas Hegelichas, Miuncheno Technikos universiteto profesorius, dėstantis skaitmenines technologijas.

Politikai susirūpinę

Kalbant tik apie techninę pusę, šios programos gali persiųsti paruoštus pranešimus, pačios kurti tekstus ir bendrauti su „realiais“ naudotojais. Dažniausiai jos naudojamos konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, žiniasklaidai, rinkodarai ar vis dažniau – politinei propagandai. Tačiau kokią galią iš tiesų turi tos programos? Šiuo momentu dar sunku spręsti. Simonas Hegelichas mano, kad pagrindinis pavojus yra tas, kad programos gali daryti poveikį tendencijoms socialiniuose tinkluose. Didžiulė pranešimų gausa, kuriuos siuntinėja tūkstančiai paprastai į tinklus sujungtų programų, leidžia specialiai pabrėžti tam tikras temas. Šis vadinamasis bot efektas teoriškai yra labai didelis. Teoriškai, nes empiriniu būdu, kaip pripažįsta S. Hegelichas 2016 m. paskelbtose tezėse Konrado Adenauerio fondui, toks poveikis labai sunkiai patikrinamas.

Vokietijos politikoje ir žiniasklaidoje galimas social bots poveikis vertinamas labai rimtai. 2017 m. rugsėjo 24 d. Vokietijoje bus išrinktas naujas parlamentas. Stebėdami dešiniųjų populistų partijos Alternative für Deutschland (Alternatyva Vokietijai, AfD) rinkiminę kovą, kuri pasižymi provokacijomis ir supaprastinta kalba, daugelis politikų nerimauja, kad social bots šiai strategijai gali suteikti papildomą impulsą. Tokios programos apskritai galėtų, kaip tvirtinama 2017 m. sausio mėn. Vokietijos Bundestago Technologijų vertinimo biuro paskelbtose tezėse, padaryti įtaką politinių sprendimų rezultatams, o blogiausiu atveju – net pakirsti pasitikėjimą demokratija.

Robotai rinkiminėje kovoje

Vokietijoje nėra draudžiama naudoti atitinkamas programas, šiuo metu diskutuojama tik dėl jų privalomo ženklinimo. Tačiau visos partijos, tarp jų ir AfD, dėl etinių priežasčių pasisakė prieš tokių programų naudojimą rinkiminėje kovoje. Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maizière taip pat pareiškė nuomonę šia tema: „– Aš pritarčiau iniciatyvai, kad visos partijos Vokietijoje, kurios dalyvaus būsimuose rinkimuose į Bundestagą, viešai pareikštų, kad neužsiims tokiais dalykais.“ – pasakė jis 2016 m. lapkričio mėn. surengtoje spaudos konferencijoje kibernetinio saugumo tema.

Tačiau social bots galėtų atlikti reikšmingą vaidmenį Vokietijos rinkimų kampanijose. Remiantis 2017 m. vasario mėn. Frankfurter Allgemeinen Zeitung publikacijomis, tokių programų tinklais Twitter ar Facebook platformose jau platinami dešiniųjų populistų įrašai. Tai nereiškia, kad, pvz., pati AfD partija valdo šiuos tinklus, tačiau akivaizdu, kad ji gauna iš to naudos. Norėdamas sužinoti, kaip social bots reiškinį vertina ekspertai, Vokietijos Bundestagas 2017 m. sausio mėn. sukvietė juos į specializuotą konferenciją. Įdomu tai, kad dauguma pakviestų ekspertų ragino nekelti panikos. Linusas Neumannas, programišių asociacijos Chaos Computer Club narys, netgi piktinosi dideliu politikų ir žiniasklaidos dėmesiu social bots, kaip praneša portalas Netzpolitik.org: jo nuomone, problema yra ne šios programos, bet piliečių nepasitikėjimas politika ir žiniasklaida. Žinoma, šios programos gali sustiprinti ksenofobiškas tendencijas, tačiau Twitter naudotojų skaičius Vokietijoje yra per mažas, kad vertėtų susirūpinti. L. Neumannas nebijo manipuliavimo rinkimais.

Optimizavimas pagal spragtelėjimų skaičių

Kitas dalykas, nuolat pabrėžiamas vokiečių diskusijose apie social bots, yra techniniai mechanizmai, kuriais pagrįstas didžiųjų socialinės žiniasklaidos platformų veikimas. Vis daugiau žmonių naudojasi Facebook kaip informacijos šaltiniu. Šioje platformoje pateikiamo turinio patikimumas iki šiol yra menkai vertinamas – pagrindinis turinio reikšmės vertinimo kriterijus yra peržiūrų skaičius. Šiuo metu pati Facebook pripažįsta, kad toks kriterijus gali padėti kurti tendencijas manipuliaciniais tikslais, todėl paskelbė, kad bendradarbiaus su Vokietijos žiniasklaidos pramone. Ji turėtų padėti Facebook išsiaiškinti, pavyzdžiui, akivaizdžiai neteisingus pranešimus, vadinamąsias Fake News, – toks turinys dažniausiai platinamas naudojantis social bots.