Die Grenze zwischen Morgen und Gestern

Riba tarp rytojaus ir vakardienos prasideda nuo kontrolės sistemų plėtros istorinės apžvalgos. Vaizdo filme nuo 1943 m. stebima, kaip buvo plečiamas pasaulį aprėpiantis palydovų tinklas ir statomos iš šių palydovų siunčiamiems signalams priimti skirtos ryšio stotys. Menininkas suskaičiuoja baltas kupolo formos struktūras, pastatytas visame pasaulyje nuo šeštojo dešimtmečio iki devintojo dešimtmečio; taip pat pamini jau kultine vieta tapusią apleistą priėmimo stotį ant dirbtinės kalvos Berlyne. Toifelsbergo stotį NSA pastatė kaip pasiklausymo tinklo ECHELON dalį.
 
Pasakojimas plėtojamas klasikiniu dokumentinio filmo stiliumi, kuris pradžioje pertraukiamas baisiai skambančiu komentatoriaus balsu. Žemėlapiai ir piešiniai, kuriais pasakojama apie duomenų kontrolę ir palydovų infrastruktūrą, keičia vienas kitą, rodomos užmaskuotos priėmimo stotys, o vėliau ateina metas, kai dėl kompiuterių ir elektroninių tinklų naudojimo visiškai pasikeičia visa įranga. Kontrolės aparatas iš baltų apvalių kupolų pasitraukia į serverines, kurios visuomenei nėra tokios pastebimos.