Sea Forts

Viduržemio jūros pakrantėse iki šiandien išlikusios istorinės stebėjimo ir gynybinių bokštų liekanos liudija tenykščių gyventojų pastangas apsisaugoti nuo įsibrovėlių išsilaipinimo. Viduramžiais ir net iki XVIII amžiaus tokie įsibrovėliai būdavo piratai ir užkariautojai, o dabartinės pakrančių valstybės ir jų kaimynės baiminasi viskam pasiryžusių pabėgėlių, kurie perpildytomis valtimis išplaukia nuo Šiaurės Afrikos ar Turkijos pakrančių sprukdami nuo karo ar skurdo savo šalyse ir ieškodami Europoje geresnio gyvenimo.

Michaelio Grudzieckio tapybos darbų serijos, pavadintos „Jūrų tvirtovės“ motyvai – audringoje jūroje nepajudinamai stūksančios struktūros ir bokštai, kurių viršūnės apvainikuotos stebėjimo aikštelėmis ar hermetiškais konteineriais. Iš pirmo žvilgsnio neaišku, kam skirtos šios struktūros. Tai galėtų būti ramybės oazės arba galbūt sekimo technika aprūpintos stebėjimo stotys, kuriomis gali būti stebimi ir kontroliuojami visi laivai bei jų maršrutai. Laivų konteineriams šiuo atveju tenka papildomos funkcijos. Jie naudojami kaip prieglobstis prekybiniuose laivuose ar sunkvežimiuose. Be to, juose galima greitai ir nebrangiai apgyvendinti pabėgėlius stovyklose. M. Grudzieckis šiais paveikslais reaguoja į pastarųjų metų tendencijas, kai Europa, pasinaudodama naujausiomis technologijomis ir karinėmis galiomis, tampa vis labiau panaši į tvirtovę. Politiniai ginčai dėl pabėgėlių priėmimo galiausiai padėjo visoje Europoje sustiprėti konservatyvioms dešiniosios pakraipos partijoms.