Greita navigacija:

Iš karto pereiti prie turinio (Alt 1)Iš karto pereiti prie antraeilės navigacijos (Alt 3)Iš karto pereiti prie pagrindinės navigacijos (Alt 2)

Sugrįžtantys žydai

Goethe's institutą Vilniuje domina šiandieninio žydų gyvenimo temos: kodėl žydų kilmės žmonės sugrįžta ar pasilieka šalyje, kurioje jų protėviams teko patirti tiek daug prievartos? Projekto tikslas – užmegzti pokalbį su šia „sugrįžtančiųjų“ karta. Rengdami projektą konsultavomės su Lietuvos istorikais, žurnalistais ir rašytojais. Mums pavyko įtikinti Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) bendradarbiauti ir kartu su Goethe‘s institutu parengti radijo dokumentikos laidą. Taip gimė „Šaknys. Vienos kelionės istorija“.

LRT RADIJO dokumentikoje – negirdėta 1991-ųjų istorija

Paskutinius du vasario sekmadienius LRT RADIJO klausytojai galėjo išgirsti išskirtinę dviejų radijo dalių dokumentiką „Šaknys. Vienos kelionės istorija“. Pasakojimas prasideda 1991-ųjų rudenį, kai 27 vaikų grupė iš Lietuvos išsiruošia į Izraelį.

„Kai iš istorikės Violetos Davoliūtės išgirdome apie vaikus, keliaujančius tais laikais į užsienį be tėvų, iškart suklusome“, – prisimena rašytojas Rimantas Kmita, drauge su žurnalistėmis Vaida Pilibaityte ir Vita Ličyte kūręs laidos scenarijų. – „Iškart nesupratome, kas ir kaip. Kodėl nevažiavo tėvai kartu? Kaip tie mokiniai ten gyveno vieni patys? Tais laikais, kai nei mobilių telefonų, nei interneto? Kodėl juos apskritai išsiuntė? Ką jie ten veikė, kur gyveno, kaip pritapo, kaip vyko jų gyvenimas? Mums iškart vaizduotė nupiešė daugybę skirtingų istorijų ir dramų.“

Radijo dokumentika, kuri parengta bendradarbiaujant su Goethe’s institutu Vilniuje, pasakoja penkių paauglių – Juditos, Laurinos, Niros, Rašellos ir Ranano istorijas. Prisiminimais taip pat dalijasi kelionės organizatoriai Daumantas Todesas ir moksleivius į Izraelį tada lydėjęs grupės vadovas Ilja Bereznickas.

Pirmojoje dalyje sužinome, kam ir kaip kilo mintis išsiųsti vaikus į Izraelį ir kokie buvo pirmieji penketuko įspūdžiai bei nuotykiai naujoje mokykloje. O antroji dalis pasakoja apie tai, kaip su laisve nuo tėvų apsipratę moksleiviai susimąsto, kas laukia ateityje, ir ką jie paliko Lietuvoje.

„Buvo nepaprastai įdomu patyrinėti mažai girdėtą šios Lietuvos žydų kartos istorijos tarpsnį, persmelktą 1990-ųjų laikmečio dvasios“, – sako radijo dokumentikos bendraautorė V. Pilibaitytė. – „Esame be galo dėkingi visiems istorijos herojams už pasitikėjimą, atvirumą ir kantrybę atsakinėjant į nesibaigiančius mūsų klausimus.“

Šis pasakojimas yra Michaelio Müllerio-Verweyeno ir Akvilės Eglinskaitės inicijuoto projekto „Jüdische Rückkehrer“ / „Sugrįžtantys žydai“ dalis.

„Mes nekalbame apie istorinę rekonstrukciją, kas kadaise egzistavo ir buvo sunaikinta. Tai nesusiję su atminties politika“ –  sako instituto direktorius Michael Müller-Verweyen. „Mums svarbi dabartis: šiandieninių trisdešimtmečių ar keturiasdešimtmečių karta, gyvenanti ir kurianti savo indėlį kūrybinės veiklos (pvz. kavinių, dizaino ar mados) srityse tokiuose Europos miestuose kaip Vilnius, Šiauliai, Ryga, Krokuva... Miestuose, kur kažkada daug skausmo ir prievartos patyrė jų šeimos. Kaip gyvena šios kartos žydai? Čia jie susitinka su po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje užaugusia karta, tik atrandančia žydų indėlį lietuvių tautai.“

Radijo dokumentika „Šaknys. Vienos kelionės istorija“ buvo transliuojama sekmadieniais, vasario 20 d. ir 27 d., 11.05 val. per LRT RADIJĄ, laidų archyvas pasiekiamas LRT.LT Radiotekoje ir tinklalaidėse.

Už konsultacijas dėkojame VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorei Violetai Davoliūtei. Portretus fotografavo Artūras Morozovas ir Andreas B. Krueger.