Tvarūs miestai
Skaitmeniniai kaimai, žalieji miestai

Tvariausi Vokietijos miestai tikisi gyventojų paramos. Bendromis jėgomis galima pasiekti puikių rezultatų net turint palyginti nedaug lėšų.
 

Wolfgang Mulke

Bad Berleburgas yra, ko gero, didžiausias Vokietijos miestelis bent jau pagal užimamą plotą – iš 23 kaimų sudaryta savivaldybė užima 275 kvadratinius kilometrus, o joje gyvena 20 000 gyventojų. Ši didžiulė teritorija tapo tikru galvos skausmu miesto vadovams. „Mes turime išlaikyti didžiulę infrastruktūrą“, skundžiasi miestelio meras Berndas Fuhrmannas. 2017 m. miestelio iždininkui galiausiai teko tik skėstelėti rankomis – nebeliko pinigų. Susirūpinta, kad miestelis nebepajėgs grąžinti skolų. B. Fuhrmannas žūtbūt norėjo išvengti bankroto ir kreipėsi į miestiečius. „Kas mūsų laukia ateityje, kaip konsoliduosime biudžetą ir kokiam tikslui po to išnaudosime naujas galimybes veikti“ – šiuos klausimus jis uždavė gyventojams.

Miestui pavyko atsitiesti pradėjus vykdyti daugybę atskirų projektų. Pavyzdžiui, kartu su Zygeno universitetu (Universität Siegen) buvo parengtas projektas „Skaitmeninis kaimas“. Nuo to laiko, pavyzdžiui, sekmadienio pamaldos visoms parapijoms transliuojamos internetu iš vienos bažnyčios. Be to, B. Fuhrmannas jau senokai įgyvendina biologinės įvairovės apsaugos projektą. 2013 m. miškingame areale aplink Bad Berleburgą į laisvę buvo paleisti didžiausi sausumos žinduoliai, buvę beveik prie išnykimo ribos – stumbrai. Šiuo projektu ne tik gelbėjami stumbrai, bet ir į regioną pritraukiami turistai. Kasmet apie kelios dešimtys tūkstančių lankytojų atvyksta į „Stumbrų girią prie Rotharštaigo“, norėdami, jei pasiseks, gyvai stebėti šiuos įspūdingus gyvūnus. „Net Vokietijoje galime prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo“, pabrėžia meras.
Dar visai neseniai beveik išnaikinti stumbrai pritraukia turistus į Bad Berleburgą. | Nuotr. (fragmentas): © Adobe

Vietos darbotvarkė 

Bankroto išvengta. Be kita ko, Bad Berleburgo savivaldybė pasirinko tvarios plėtros kelią vadovaudamasi strateginiais sumetimais ir iki 2030 m. miestas šiuo keliu eis jau įgyvendindamas 200 atskirų projektų. Tai ir ekologinio ūkio projektai, ir kokybiškas švietimas ar darbo vietos, kuriose galima derinti šeimos poreikius ir profesiją, ir tikslas tapti lyderiais sveikatinimo srityje. 2020 m. miestas už šiuos pasiekimus buvo apdovanotas Vokietijos Tvarumo apdovanojimu miestelių kategorijoje. Šį apdovanojimą bendrai finansuoja įmonės, asociacijos, mokslinių tyrimų institucijos ir ministerijos, o jį teikia pasitarusios su Vokietijos vyriausybe. Be to, Bad Berleburgas kaip partneris bendradarbiauja su vienu Tanzanijos regionu ir ruošia kovos su klimato kaita strategijas.

1992 m. Vokietija pasirašė Jungtinių Tautų „Darbotvarkę 21“, 2015 m. – Jungtinių Tautų „Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030“, kuriomis nustatomi globalūs tikslai tvariai plėtrai užtikrinti. Šiomis darbotvarkėmis savivaldybės raginamos įgyvendinti savo parengtus veiksmų planus. „Miestai ir gyvenamosios vietovės jau šiandien įvairiais būdais demonstruoja, kaip galima užtikrinti tvarią plėtrą glaudžiai bendradarbiaujant su gyventojais ir pilietine visuomene“, aiškina Gerdas Landsbergas, Vokietijos miestų ir komunų asociacijos atstovas (Deutscher Städte- und Gemeindebund). „Jie stengiasi, kad tvarumas taptų apčiuopiamas, nes jis tiesiogiai susijęs su realiu žmonių gyvenimu.“

Vokietijoje šias iniciatyvas remia federacija ir federacinės žemės. Nacionalinėje strategijoje šiuo metu didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kad miestų statybai ir infrastruktūrai būtų naudojama mažiau žemės ploto, būtų taupiau vartojama mobilumui skirta energija ir būtų užtikrintas visiems įperkamas būstas. Federacinės žemės finansuoja konkrečius projektus gyvenamosiose vietovėse. Daugelyje šių vietovių tvari plėtra pradėta skatinti daug anksčiau ir vadovaujantis savo interesais.

Obuolio galia

Puikus šios veiklos pavyzdys yra Bavarijos Ašafenburgo miestas, kurio 70 000 gyventojų 2020 m. buvo pagerbti vidutinio dydžio miestams skirtu apdovanojimu. Vietos dienraščio „Main-Echo“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Stefanas Reisas paaiškina, kad jau nuo 1995 m. miestas ir rajonas rengia regionui skirtus tvarumo užtikrinimo projektus. Viskas prasidėjo nuo iniciatyvos, skirtos seniems sodams išsaugoti, nes mieste ir jo apylinkėse jie pradėjo nykti. Šia iniciatyva norėta išsaugoti rajone augančias retas obuolių veisles, todėl pamažu susikūrė sodininkų, perdirbėjų asociacija ir netgi regiono obuolių turgus. Išnykti pasmerkti sodai tapo ekonomikos varikliu.

Patariamoji tvarumo taryba pasistengė, kad šioje iniciatyvoje galėtų dalyvauti visi – gyventojai, įmonės, organizacijos ir administracija. Sutarta, kad ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai aspektai bus traktuojami vienodai, o „Darbotvarkė 21“ projektų koordinatorius Andreas Jungas pabrėžia: „Čia mes neužsiimame vertinimu“
Senuose soduose auginamos ir retos obuolių veislės. | Nuotr. (fragmentas): © picture alliance/Andreas Franke S. Reisas prisimena, kad akcija seniems sodams išgelbėti paskatino kitas iniciatyvas. Be to, teigiamai prisidėjo ir kaimynystė su Frankfurto finansiniu centru. Kaimiškas regionas vilioja didmiesčių gyventojus, o regioniniu išskirtinumu pagrįsta ekonomika padeda konkuruoti dėl turistų. Be to, apdovanojimą skyrusios komisijos nariai atkreipė dėmesį į miesto centre įvykdytus projektus, kaip antai projektus, skirtus klimato apsaugai ar dviračių transportui. 30 000 EUR piniginį prizą miesto meras Klausas Herzogas skirs elektrinių transporto priemonių naudojimui skatinti.

Švarus transportas

Iš didžiųjų miestų tvariausiu buvo paskelbta Šiaurės Vokietijos Osnabriuko savivaldybė, kurioje gyvena 165 000 gyventojų. „Tvari plėtra Osnabriuke jau seniai tapo tradicija“, tvirtina Claasas Beckordas, atsakingas už miesto strateginį planavimą. Jau nuo 1998 m. įgyvendinama atitinkama vietos darbotvarkė. Pirmiausia iškeltas tikslas sustiprinti švietimą aplinkosaugos srityje, pavyzdžiui, supažindinant su aplinka muziejuje prie Šėlerbergo. Už šią veiklą Osnabriukas jau 2013 m. buvo pripažintas savivaldybe, atitinkančia Jungtinių Tautų švietimo tvariai plėtrai dešimtmečio tikslus. Šiuo metu miestas daug dėmesio skiria CO2 išmetimo mažinimui. Buvo parengtas „Bendrasis klimato apsaugos planas“: bus plečiamos žaliosios zonos, infrastruktūra pritaikyta dviračiams, elektrifikuojami autobusai ir sumažintas eismas variklinėmis transporto priemonėmis.
Elektriniai autobusai Osnabriuke: Žemutinės Saksonijos miestas, be kita ko, už transporto strategiją buvo apdovanotas 2020 m. Tvarumo apdovanojimu, skiriamu didžiųjų miestų kategorijoje. | Nuotr. (fragmentas): © picture alliance /Ingo Wagner/dpa