Greita navigacija:

Iš karto pereiti prie turinio (Alt 1)Iš karto pereiti prie antraeilės navigacijos (Alt 3)Iš karto pereiti prie pagrindinės navigacijos (Alt 2)

Miesto vandentvarka
„Vanduo išsinešti“ ir plaukiojantis ūkis

Miestai auga visame pasaulyje ir kartu geriamojo vandens poreikis.
Miestai auga visame pasaulyje ir kartu geriamojo vandens poreikis. | Nuotr. (fragmentas): © Adobe

Visame pasaulyje nepaliaujamai auga miestai ir metropoliai, o juose atitinkamai suvartojama vis daugiau vandens. O gal miestai gali susikurti tvarų vandens ūkį? Pristatysime kelias idėjas.

Petra Schönhöfer

Iš 132 Berlyno viešųjų geriamojo vandens fontanėlių trykšta nemokamas geriamasis vanduo. Apie 90 proc. šio vandens išgaunama miesto teritorijoje. Iš 132 Berlyno viešųjų geriamojo vandens fontanėlių trykšta nemokamas geriamasis vanduo. Apie 90 proc. šio vandens išgaunama miesto teritorijoje. | Nuotr. (fragmentas): © Adobe

Berlynas, Vokietija

Berlynas visoje Vokietijoje išsiskiria savo unikaliu vandens apytakos ciklu: daugiau kaip 90 proc. geriamojo vandens išgaunama miesto teritorijoje. Šis vanduo ne tik teka namuose iš čiaupų, bet ir trykšta iš 132 viešųjų geriamojo vandens fontanėlių – tai nemokamas „vanduo išsinešti“. Sudėtinga Berlyno vandentvarkos sistema negalėtų tinkamai veikti be nutekamojo vandens tinklo su 154 siurblinėmis, apie 9 600 km ilgio kanalų tinklu ir apie 1170 km ilgio slėginio vamzdyno. Mieste įgyvendinti keli geriausios praktikos pavyzdžiai, pavyzdžiui, Šprė upėje įrengta mišrių nuotekų surinkimo talpykla, taip pat pažymėtinas paviršinio vandens valymo įrenginių filtras arba daug buitinio vandens tvarkymo ir lietaus vandens surinkimo įrenginių gyvenamuosiuose bei biurų pastatuose. „Berliner Wasserbetriebe“ yra didžiausia savivaldybės įmonė Vokietijoje, ji iš nuotekų dumblo netgi išgavo trąšas „Berliner Pflanze“, kurios beveik neteršia vandens. Be kita ko, šios trąšos neleidžia augti dumbliams aplinkiniuose vandens telkiniuose.

„Miestas sodas“ Singapūras pasižymi gausia žaluma, o miesto parkai, pavyzdžiui, „Fort Canning Park“, tapo žaliosiomis gyventojų laisvalaikio erdvėmis. „Miestas sodas“ Singapūras pasižymi gausia žaluma, o miesto parkai, pavyzdžiui, „Fort Canning Park“, tapo žaliosiomis gyventojų laisvalaikio erdvėmis. | Nuotr. (fragmentas): © Adobe/Angelika Bentin

Singapūras

Singapūras yra tradiciškai žalias miestas: nuo to laiko, kai 1965 m. buvo paskelbta nepriklausomybė, vyriausybė siekia šį miestą-valstybę pertvarkyti į „Garden City“ (miestas sodas). Vešli žaluma grynina orą, o šio miesto vandentvarka tapo sektinu pavyzdžiu kitoms pasaulio valstybėms. Pamažu buvo įrengta apie 8 000 km vandens kelių ir pastatyta 17 vandens talpyklų. Dar prieš 50 metų šis metropolis su penkiais milijonais gyventojų apsirūpindavo vandeniu iš kaimyninės Malaizijos, nuo kurios buvo labai priklausomas, tačiau šiuo metu Singapūras pats trimis būdais pasigamina geriamąjį vandenį: perdirbdamas nuotekas, naudodamasis lietaus vandens surinkimo sistemomis ir gėlindamas jūros vandenį. Lietaus vandeniu laistomi augalai ir dirva, o cheminės medžiagos visiškai nenaudojamos, todėl skatinama biologinė įvairovė ir puoselėjami miesto parkai, kurie tapo žaliosiomis miesto gyventojų laisvalaikio erdvėmis.

Daugybė Augsburgo kanalų tapo atsinaujinančiosios energijos šaltiniais, o tilteliai puošia senamiestį. Daugybė Augsburgo kanalų tapo atsinaujinančiosios energijos šaltiniais, o tilteliai puošia senamiestį. | Nuotr. (fragmentas): © Adobe

AUGSBURGas, Vokietija

2019 m. Augsburgo istorinį vandens ūkį UNESCO paskelbė pasaulio kultūros paveldu. Išskirtinės architektūros įrenginiai paviršinio vandens surinkimui ir geriamojo vandens tiekimui statyti nuo XV a. iki XX a. pradžios, iš jų pažymėtinas seniausias Vokietijos vandens bokštas ir seniausi geriamojo vandens ruošimo įrenginiai (pastatyti 1901–1902 m.). Istorinis kanalų tinklas buvo sukurtas atsižvelgiant į kažkada klestėjusios Augsburgo tekstilės pramonės poreikius ir veikia iki šiol, nors XX a. ši pramonės šaka sunyko. Augsburgas liko vandens miestu: daugybė jo kanalų šiandien naudojami kaip atsinaujinantieji energijos ištekliai, nes juose paprasta reguliuoti vandens srautą, todėl jie puikiai tinka elektros energijai hidroelektrinėse gaminti. Be to, tekantis vanduo ir gausybė tiltelių puošia senamiestį.

Plaukiojančiame Roterdamo ūkyje „Floating Farm“ 35 karvės gyvena tvarte ant vandens. Plaukiojančiame Roterdamo ūkyje „Floating Farm“ 35 karvės gyvena tvarte ant vandens. | Nuotr. (fragmentas): © picture alliance/Mike Corder/AP Photo

ROTERDAMas, Nyderlandai

Kartais daugiau problemų kyla dėl to, kad vandens per daug, o ne dėl jo trūkumo. Taip atsitiko Roterdamo uoste Nyderlanduose, kurio didžioji dalis yra beveik septyniais metrais žemiau jūros lygio. Čia aiškiai matyti, kad dėl klimato kaitos pakilo jūros vandens lygis. Miestui apsaugoti Roterdame buvo sukurta įspūdinga pylimų sistema ir didžiausias pasaulyje barjeras, apsaugantis nuo audrų sukeltų potvynių – Maeslantkering. Ant stogų auginami daržai surenka papildomą lietaus vandenį, pavyzdžiui, 1000 kvadratinių metrų plotą užimantis „DakAkker Rooftop Farm“ ūkis, kuriame viename kvadratiniame metre surenkama beveik 60 l vandens, jis natūraliai vėsina pastatus ir naudojamas maisto produktams auginti. Dar neįprastesnė yra Roterdamo „Floating Farm“ (plaukiojančio ūkio) koncepcija: čia vandenyje plūduriuojančiame tvarte šiuo metu gyvena 35 karvės. Plaukiojantis ūkis surenka ir filtruoja lietaus vandenį karvėms girdyti ir naudoja plaukiojančios saulės jėgainės pagamintą elektros energiją.
Išpuoselėti gamtos parkai ir artima vandens kaimynystė diktuoja gyvenimo būdą Hamarbi Šiostade (Švedija). Išpuoselėti gamtos parkai ir artima vandens kaimynystė diktuoja gyvenimo būdą Hamarbi Šiostade (Švedija). | Nuotr. (fragmentas): © Adobe

Hamarbi Šiostadas (HAMMARBY SJÖSTAD), SCHWEDEN

Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šis priemiestis dar buvo užteršta pramonės zona ir atsigavo tik 2004 m., kai jame planuota įkurti olimpinį kaimelį – Hamarbi Šiostadas yra vos kelis kilometrus nutolęs nuo Stokholmo centro. Nors Stokholmui nebuvo suteikta teisė surengti olimpines žaidynes, tačiau Hamabri Šiostadas šiandien tapo ekologijos pažiba ir sektinu pavyzdžiu. Išpuoselėti gamtos parkai ir visai šalia esantis vanduo diktuoja apie 30 000 gyventojų gyvenimo būdą. Vandentvarka taip pat pavyzdinė: valymo įrenginyje tvarkomos 900 000 Stokholmo gyventojų nuotekos. Likutinė šiluma naudojama šildymui, o šaltas vanduo – prekybos centrų sandėliams vėsinti. Likęs nuotekų dumblas kartu su organinėmis atliekomis fermentuojamas ir iš jo išgaunamos aplinkai nekenkiančios biodujos.

Geriamasis vanduo iš Gihono šaltinio prie Šventyklos kalno tūkstančius metų sruvo į Jeruzalę. Šiandien senovinė tunelių sistema ir Šelaho tvenkinys sudaro unikalų archeologijos parką. Geriamasis vanduo iš Gihono šaltinio prie Šventyklos kalno tūkstančius metų sruvo į Jeruzalę. Šiandien senovinė tunelių sistema ir Šelaho tvenkinys sudaro unikalų archeologijos parką. | Nuotr. (fragmentas): © Adobe

Jeruzalė, IzRAELis

Ištisus dešimtmečius dėl vandens trūkumo Izraelyje vis įsiplieskia konfliktai, tačiau pastaruoju metu ši problema dar labiau išaugo. Sausros darosi vis ilgesnės ir dažnesnės. Vandens trūkumas privertė griebtis netradicinių sprendimų: Izraelio laukai laistomi kompiuteriu valdomais lašintuvais. Jūros vandens gėlinimo įrenginiuose, taikant atvirkštinės osmozės metodą, išgaunama tiek geriamojo vandens, kad juo galima patenkinti apie pusę viso vandens poreikio. Izraelis yra pasaulio lyderis ir nuotekų tvarkymo srityje: 75 proc. nuotekų čia vėl panaudojamos, pirmiausia žemės ūkyje. Apie 15 proc. Izraelio gyventojų, maždaug milijonas žmonių, gyvena Jeruzalėje. Šiame mieste vanduo jau tūkstančius metų gaunamas iš Gihono šaltinio, esančio Kidrono slėnyje Šventyklos kalno papėdėje. Šiandien senovinė tunelių sistema ir Šelaho tvenkinys sudaro unikalų archeologijos parką. Prizu už aplinkos tausojimą apdovanota vandens tiekimo įmonė „Hagihon“ aprūpina miestą vandeniu, taupo vandenį ir skatina žmones labiau atsižvelgti į vandens kokybę, pavyzdžiui, užtikrinant tinkamą plačiai naudojamų vandens rezervuarų, kurie montuojami ant stogų, priežiūrą.
Žvilgsnis iš Emerivilio į Aukso vartų tiltą: San Fransisko įlankoje įsikūręs miestelis išsiskiria savo tvaria vandentvarka. Žvilgsnis iš Emerivilio į Aukso vartų tiltą: San Fransisko įlankoje įsikūręs miestelis išsiskiria savo tvaria vandentvarka. | Nuotr. (fragmentas): © Adobe

EMERVILis, JAV

Šis San Fransisko įlankos miestelis pirmiausia išgarsėjo tuo, kad jame yra kino kompanijos „Pixar“ pagrindinė būstinė. Be to, Emerivilis yra Kalifornijos valstijoje, kuri jau nuo seno pirmauja JAV savo aplinkos apsauga ir atsinaujinančiųjų išteklių energija, todėl šis miestelis įsidėmėtinas ir dėl savo tvarios vandentvarkos. Norėdamas geriau panaudoti lietaus vandenį šis miestelis ne tik naudoja cisternas ir vandens rezervuarus, bet ir pasirūpino, kad automobiliai būtų pašalinti iš gatvių. Pastačius didžiules dengtas automobilių statymo aikšteles su apželdintais stogais reikia mažiau stovėjimo vietų miesto centre. Miestelyje organizuojamos didelės viešos kampanijos nuotekų ir vandens taupymo klausimais, be to, gyventojams taikoma speciali žemės ūkio programa. Vykdant atliekų prevenciją ir ribojant trąšų naudojimą, be kita ko, išsaugomas įlankos kultūrinis kraštovaizdis. Todėl ne tik pagerėjo gyvenimo kokybė, bet ir palei San Fransisko įlanką atsirado nauja biologinė įvairovė.