Iš arti Kur Vokietija siunčia savo karius

Nuotr.: l. Budzeikaite

NATO sprendimu Vokietija į Lietuvą siunčia karinės paramos. Lietuviams tai - lojalumo ir saugumo ženklas, nes
visuomenė dėl Rusijos veiksmų jaučia padidėjusią grėsmę. 

Rukla – nedidelis miestelis Lietuvoje. Kol kas čia dislokuoti Lietuvos šauktiniai. Tačiau jau po Naujųjų metų mokomajame pulke jų neliks – čia įsikurs iki penkių šimtų Vokietijos karių. Jie bus kovinio NATO bataliono dalimi ir vadovaus jam. Dar atvyks kariai iš Beneliukso šalių, Norvegijos, Prancūzijos ir Kroatijos. Apie sprendimą į Lietuvą siųsti batalioną paskelbė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ir sulaukė nemažai kritikos dėl galimo santykių su Rusija pabloginimo. Lietuvoje apsilankiusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen rugsėjį patvirtino, kad į Lietuvą atvyks ne tik kariai, bet ir visa jiems reikalinga technika.
 
Rytų Europos studijų centro direktorius, Lietuvos politologas Linas Kojala sako, kad „Vokietija ilgą laiką labai atsargiai vertino bet kokių karinių vienetų judėjimą kad ir į sąjungininkes-valstybes. Be to, Berlynas visuomet palaikė pragmatiškus santykius su Maskva, visuomet pabrėždavo, kad nereikia jos erzinti. NATO stiprinimas Baltijos šalyse, be abejo, Rusijoje suvokiamas kaip erzinimas. Taigi, šiuo atveju tikrai tai yra istorinis sprendimas ir mes galime džiaugtis, kad iš tikrųjų turime patikimą partnerį, kuris pastarųjų metų konkteste yra vienas iš artimiausių sąjungininkų apskritai.“

Vokiškosios abejonės

Įvairių apklausų duomenimis, Lietuvos piliečiai labai pozityviai vertina NATO karių nuolatinį buvimą Lietuvoje. Apie 70-80 procentų apklaustųjų sako, kad jie pritaria šiam NATO sprendimui. Žmonės tai vertina kaip atgrasymo priemonę, kuri užtikrins didesnį Lietuvos saugumą.
 
Tuo metu Vokietijoje, dar prieš sprendimą siųsti karius į Lietuvą, apklausos rodė ką kita. Bertelsmanno studijoje skelbiama, kad daugiau nė pusė vokiečių (57 proc.) nenori, kad jų kariai būtų siunčiami ginti Lenkijos ar Baltijos šalių, jei jas užpultų Rusija. Tik kas trečias vokietis sutinka, kad Vokietija, kaip NATO narė, turi įsipareigojimų.

Bis jetzt haben Bundeswehrsoldaten in Litauen nur an Übungen teilgenommen Nuotr.: l. Budzeikaite Politologas Linas Kojala sako, kad "tai rodo gilų socialinį kultūrinį kontekstą Vokietijoje: po antrojo pasaulinio karo buvo suvokiama, kad bet koks karinės jėgos demonstravimas, net ir siunčiant karius į valstybę sąjungininkę, yra nesveikintinas dalykas ir nenorimas iš Vokietijos visuomenės pusės, nes tai primena tuos laikus, kurių Vokietija nenori prisiminti".
 
Vokietijoje Rusija vertinama kitaip nei Baltijos šalyse. „Rusija Baltijos šalyse dažnai suvokiama kaip grėsmė arba kaip potenciali agresorė, tuo metu Vokietija bando ją traktuoti kaip partnerį“, sako politologas. „Sprendimas siųsti karius rodo, kad keičiasi strateginiai skaičiavimai Baltijos šalyse. Suvokiama, kad iš tikrųjų Rusijos grėsmė yra reali.“ Šiek tiek keičiasi ir žmonių suvokimas, tiesa, dar labai pamažu, kalbant apie tai, koks Vokietijos vaidmuo yra Europoje, Europos saugumo architektūroje.“
 
Pastaraisiais metais Lietuva stiprina šalies gynybą. Brangiausias ir moderniausias pirkinys – ratuotos pėstininkų kovos mašinos Boxer. Kol kas jų turi tik Vokietija ir Nyderlandai. Pirmieji keturi Vilkai, taip Lietuva pavadino savo naujausią pirkinį, kariuomenę pasieks kitų metų pabaigoje. Iki 2022 metų du Lietuvos batalionai bus papildyti 88-iomis kovos mašinomis. Birželį į Lietuvą atkeliavo pirmosios iš Vokietijos pirktos savaeigės haubicos PzH2000. Taikinius jos gali naikinti iki 40 km spinduliu. „Tokių dalinių, kurie gali greitai manevruoti mūšio lauke ir keisti pozicijas ir su tokiomis ugnies sistemomis niekada neturėjome Lietuvos kariuomeneje. Tai yra milžiniškas žingsnis į priekį,“ pristatydamas kariuomenės pirkimus sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Skylėta gynyba

Tačiau Lietuvos gynyba dar labai skylėta, sako ekspertai. Visas tris Baltijos šalis, Estiją, Latviją ir Lietuvą, lengva atkirsti nuo Vakarų per siaurą ruožą Pietų Lietuvoje. Siena su Lenkija yra įsiterpusi tarp Kaliningrado ir Baltarusijos. Šį ruožą agresijos atveju sunku išsaugoti.
 
L. Kojala sako, kad „vienas jautriausių gynybos klausimų - oro gynyba. Matome karines rusų provokacijas su lėktuvų antskrydžiais greta NATO valstybių teritorijų, kartais net į jas įsibraunant, ir tai yra didelė problema. Galima pasidžiaugti, kad NATO neribotam laikui pratesė oro policijos misiją.“

ATO-Manöver in Litauen gibt es regelmäßig - hier US-Soldaten bei Rukla im Jahr 2014 Nuotr.: pictures alliance / AP images/M. Kubis (dpa) Lietuvos kariuomenės vadas viename savo interviu patvirtino, kad Lietuvai trūksta priešlėktuvinę oro gynybą užtikrinančios technikos. „Šarvuota technika paprastai nejuda atviromis vietomis be priedangos nuo oro atakų. Tarsimės su mūsų sąjungininkais. Tikimės, gal mūsų sąjungininkai vokiečiai atsiveš kitais metais savo sistemas į Lietuvą. Taip pat kalbamės su amerikiečiais, nes tikrai suprantame, kad trumpo nuotolio gynybos sistema yra nepakankama.“
 
Lietuvoje ekspertai sutaria, kad tai, jog Vokietija atsiunčia karius, yra, ko gero, geriausias ženklas. Lietuva šiandien jau yra laisvo, vakarietiško pasaulio pusėje, kaip pilnavertis partneris. Ir jeigu vėl kiltų šaltasis karas, geležinė uždanga nusileistų ne aplink ją. Ir Lietuva nebūtų palikta, jei kiltų rimtas pavojus.