Iš arti Afrikinis kiaulių maras žengia artyn

Pastaruosius metus kiaulių augintojai Rytų Europoje gyvena sulaikę kvėpavimą. Lietuvai tai jau kainavo milijonus. Tačiau afrikinis kiaulių maras nepaiso apsaugos barjerų ir plinta toliau.

Ūkininkų siaubas, Afrikinis kiaulių maras, yra nepagydoma liga. Jai užkardyti nepadeda jokios vakcinos. Ji nepavojinga žmonėms, tačiau užsikrėtusios kiaulės nugaišta per kelias dienas.
Paskutinis ligos protrūkis Lenkijoje aptiktas šią savaitę. Ir tai jau 19-tas atvejis šiais metais Lenkijoje.

Nuo Gruzijos per Rusiją iki Lenkijos

Afrikinis kiaulių maras apie 1990 metus buvo išplitęs Ispanijoje ir Portugalijoje. Tada liga buvo sustabdyta ir Europos šalys teigė, kad sukaupė pakankamą patirtį kovoje su Afrikiniu kiaulių maru.
Nauja banga kilo  2007 metais Rytų Europoje. Balandžio mėnesį maro užkratas aptiktas vakarinėje Gruzijoje ir per mėnesį išplito visoje valstybėje. Tais pačiais metais Rusijos teritorijoje, Čečėnijoje, pradėjo kristi šernai, jiems diagnozuotas kiaulių maras. Greitai užkratas aptiktas ir Rusijos kiaulių ūkiuose. 2009 metais maro užkratą šernai nunešė į Irano teritoriją.

Kai  2013 metais Europos sąjunga nuogastavo, kad Afrikinis kiaulių maras gali patekti į ES šalis, Rusijoje buvo užfiksuoti tik keli šios ligos židiniai. Tada vežėjai dezinfekuodavo iš Rusijos grįžtančius vilkikus. Tačiau tai nepadėjo. Šiandien kiaulių liga jau yra apėmusi Estiją, didžiąją dalį Latvijos, Lietuvos ir rytinį Lenkijos pakraštį. Taip pat ši liga pateko į Italijos Sardinijos salą. Užkrato šalimis paskelbtos Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas ir daugelis Afrikos šalių.

Lietuvos ūkininkai patyrė didžiulių nuostolių

2014 metais, kai Lietuvoje buvo aptiktas pirmas kritęs šernas, kiaulių maras įsisuko ir į vieną komercinį ūkį. Teko sunaikinti visas ten augintas 20.000 kiaulių. Po metų, 2015 metais virusas aptiktas daugiausia smulkiuose ūkiuose. Sunaikinta 50 kiaulių. Tada atrodė, kad viruso plitimą pavyko sustabdyti, tačiau šiemet ligos atvejų vėl pradėjo daugėti, jie rasti vienas nuo kito nutolusiuose rajonuose. Iki spalio sunaikintos 74 kiaulės, užsikrėtusios virusu, ūkiai dezinfekuoti. Tačiau paskutiniai ligos protrūkiai ūkininkų tvartuose surasti dar praėjusią savaitę.

Didžiausias užkrato pernešėjas – šernai Didžiausias užkrato pernešėjas – šernai | © picture-alliance/WILDLIFE Stambieji kiaulių augintojai skaičiuoja, kad siekiant sustabdyti virusą valstybė, ES ir ūkininkai jau neteko 24 milijonų eurų. Jų skaičiavimu, vien dėl sumažėjusios kiaulienos kainos  jie per artimiausią pusmetį patirs dar apie dviejų milijonų eurų nuostolius.

1,6 milijono eurų Lietuvos kovai su virusu

Maras daugiau paveikė ūkius, kuriuose laikoma iki 100 kiaulių. Kad sustabdytų viruso plitimą, Lietuvos vyriausybė smulkiesiems ūkininkams, kurie gyvena iki 30 km spinduliu nuo užkrato vietų, mokės po 100 eurų už kiaulę, jeigu ją papjaus iki lapkričio. Stambiesiems ūkininkams bus išmokėtos kompensacijos už nuostolius parduodant kiaulieną, nes ūkiai, atsidurę netoli užkrėstų kitų ūkių, mėsą gali parduoti tik vietos rinkai. Kompensacijoms Vyriausybė numatė 1,6 milijono eurų. Pusę sumos finansuos Europos komisija.

Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas Paulius Bušauskas sako, kad labai sunku ūkininkus priversti atsisakyti namie auginamų kiaulių. Daugiausia tarp smulkių ūkininkų yra pensininkų, kurie gauna nuo 300 iki 400 eurų pensijas ir kiaules augina kaip savo pagrindinį maistą.

Kovos priemonės pristabdo virusą

Didžiausias užkrato pernešėjas – šernai, kurių migraciją suvaldyti sunku. Tačiau užkratą gali perduoti ir kai kurios musės, erkės, jį žmogus gali parsinešti iš miško ant batų, jei prieš tai, pavyzdžiui, grybavo ar uogavo miške. Kiaules draudžiama auginti lauke, ūkininkai ties durimis į ūkinius pastatus tiesia dezinfekuojančius kilimėlius, negalima maitinti gyvulių maisto atliekomis, žaliais pašarais.

 Lenkijos ir Lietuvos ūkininkai turi laikytis griežtų atsargumo priemonių Lenkijos ir Lietuvos ūkininkai turi laikytis griežtų atsargumo priemonių | © picture-alliance/dpa/J. Dabrowski Aptikus ūkyje afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusį gyvulį sunaikinamos visos.  Veterinarijos tarnybos prižiūri, kad vieta būtų dezinfekuota. Užsikrėtusių gyvūnų mėsą valgyti draudžiama, taip saugantis, kad virusas nebūtų toliau perneštas kartu su mėsa ar subproduktais.

Gyvūnų globėjų protestai

„Ligos neįveiksime, jei nenupjausime kaip gangrenuojančios galūnės“- sako Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas. „Kitaip maras plėsis toliau i Europą“. Didžiausiu pavoju A. Baravykas įvardija sergančių šernų plitimą.

Siekiant apriboti šernų populiaciją ieškoma visų įmanomų būdų. Lietuvos Seime, pavyzdžiui, svarstomos pataisos, sulaukusios Gyvūnų globos organizacijų kritikos, - bandoma įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje. Įstatymo pataisų kritikai sako, kad tai miškus paverstų skerdyklomis.