Seksualinės mūsų tėvų neurozės (Lukas Bärfuss)

Dora jau daug metų turi psichikos sutrikimų ir nuolat vartoja raminamuosius psichotropinius vaistus. Taip gydytojas ir tėvai stengiasi apsaugoti ją pačią ir aplinkinius nuo jos psichinio išskirtinumo, kuris pasireiškia laukiniu ir nekontroliuojamu emocijų proveržiu. Jie nori suteikti Dorai galimybę gyventi „normalų“ gyvenimą. Ji netgi dirba pagalbine darbininke daržovių parduotuvėje, kur ją kilniaširdiškai įdarbino geradaris šefas. Motinos pageidavimu gydymas vaistais vieną dieną nutraukiamas – motina panoro pažinti tikrąją dukters asmenybę. Atsibudusi iš dirbtinai sukeltos paklusnumo būsenos, Dora pajunta žvėrišką gyvenimo alkį, pradeda rodyti charakterį ir atranda savo seksualumą. Visa tai įgauna tokį mastą, kad suaugusiųjų įsivaizdavimai, kaip jai reikėtų gyventi, nueina perniek. Dora susideda su keliaujančiu kvepalų prekeiviu, tampa jo smurto ir seksualinės prievartos auka. Tėvai pasibaisėję, tačiau Dorai atrodo, kad ji sėkmingai ištrūko iš pernelyg saugios aplinkos. Ji nebepaiso gydytojo, tėvų ir darbdavio įspėjimų ir patarimų ir nebejaučia jokių ribų. Beatodairiškai išsakydama savo naivias pažiūras ji atveria tariamai tolerantiško suaugusiųjų pasaulio skaudulius ir nevaržomai mėgaujasi gyvenimu. Gyvenimo džiaugsmo netemdo net ir tai, kad tėvai, paklusę dvigubos moralės taisyklėms, nusprendžia dėl etinių priežasčių įsikišti į Doros gyvenimą – ji priverčiama nutraukti nėštumą ir sterilizuojama.

Atgarsiai apie spektaklį Lietuvoje

Naujojo spektaklio stilius, pasak kūrėjų - taip pat panešėja į sceninį žanrą, kuriam vargu bau ar įmanoma atsispirti. „Seksualinių mūsų tėvų neurozių" kūrėjai, pjesės autorius Lukas Bärfussas, režisierė Ramunė Kudzmanaitė ir visa komanda teigia, kad „reiškinys, iš kurio negalima pasijuokti, nėra iki galo ištyrinėtas reiškinys". Tačiau juoką keliančios scenos - tai dar ne viskas, su kuo žiūrovas susiduria spektaklio metu. Talentingų aktorių dėka paliečiamos dramaturgo kūryboje dominuojančios skaudžios gyvenimo temos - skirtingo amžiaus, įsitikinimų žmonių santykiai.
(alytausgidas.lt, 2008.09.09)

Atidūs, žinantys ir mėgstantys subtilų R. Kudzmanaitės kūrybinį braižą, režisierei atsidavusios kūrybinės komandos meninę, idėjinę vienybę, užpildantys Kauno dramos teatro, Valstybinio Vilniaus mažojo teatro, Nacionalinio dramos teatro Mažosios scenos sales. Būtent pastarojoje erdvėje atsirado niša dviem naujiems menininkės spektakliams – 2007 m. „Seksualinėms mūsų tėvų neurozėms“ pagal jauno šveicarų dramaturgo Luko Bärfusso pjesę ir 2008 m. „Saulėtoms dienoms“. [...] Galima atrasti ir idėjinių sąsajų tarp pastarųjų R. Kudzmanaitės spektaklių – abu juos vienija atidus, tylus, pozityvus įsiklausymas, įsijautimas į „kitokį“ nei dauguma žmogų, meninis brandumas pamilti, išgirsti, suprasti, pateisinti savo mažus herojus, išauginti jų „mažą, tylų“ skausmą iki garsiausio, nepakeliamai atviro ir skaidraus spengimo.
(Ingrida Ragelskienė, „Apie kiekvieną iš mūsų“, bernardinai.lt, 2009.01.19)

Inszenierung in Litauen

Premjera	2007.03.23
Režisierė	Ramunė Kudzmanaitė
Scenografija	Laura Luišaitytė
Kompozitorius	Faustas Latėnas
Vaidina	Miglė Polikevičiūtė, Monika Bičiūnaitė, Rimantas Bagdzevičius, Šarūnas Puidokas, Vaiva Mainelytė, Remigijus Bučius, Evaldas Jaras
Vertė	Jūratė Pieslytė