Bembilendas (Elfriede Jelinek)

Šis spektaklis apie tai, kaip žiniasklaida perteikia karo įvykius. „Bembilende“ Elfriede Jelinek ne tik apmąsto karą Irake, savo požiūrį į jį bei karo vaizdavimą televizijoje, bet nagrinėja ir vakarietiškos mąstysenos pagrindus. „Turbūt dar niekada literatūra bei literatūrinis tikrove vadinamos žaliavos apipavidalinimas nebuvo tokie aktualūs … Karo įvykiai, kuriuos gyvai transliuoja žiniasklaida, čia perpasakojami pasitelkus kandžią ir skaudžią Jelinek kalbėjimo manierą. „Bembilendas“ yra neteisingas, polemiškas ir skaidrus. Tai vienpusiškas, gilus, verčiantis įsiklausyti ir muzikalus meno kūrinys – galbūt pirmasis ir vienintelis kalbinis karo įvykis“.
(Alexander Kluy, Frankfurter Rundschau)

Atgarsiai apie spektaklį Lietuvoje

Yana Ross labai išradingai pavertė ištisinį tekstą-monologą pjese. Išskaidė jį į dialogus sumanytiems personažams, o jų abstraktiems sakiniams suteikė konkrečias, bet antrines reikšmes. Žmona vyrui kalba apie sparnuotąją raketą, o iš tiesų priekaištauja dėl jo nebeskrendančio iki tikslo „tomahauko“. Apie anglus maloniai šypsodamasi ir rankele mojuodama kalba Elžbieta II (puikus Dianos Anevičiūtės vaidmuo – aktorė apskritai gražiai pateikia visus Motinos archetipo įsikūnijimus nuo šalies lyderės iki atgailaujančios Marijos). Tačiau tekstas, paverstas pjese, tampa ir schema, po valandos klampinančia spektaklį į nuobodulį, nes schema nesikeičia: nauja scena, nauji daiktai, nusileidžiantys lėktuvo „šachtomis“ – nauji dialogai. Iki kitos scenos. O drauge su tuo tekste glūdintis skausmas ir pyktis, prasiveržęs tik pirmos scenos rauda, dingsta ar, prastai perskaitytas, atrodo, lyg jį būtų rašiusi ne nobeliatė, o kokia nors grafomanė. Tik geriausiose scenose išgirstamos replikos iš kruvino šio pasaulio kabareto.
(Vaidas Jauniškis „Pasakų šalies ligos ir vaistai“, Verslo žinios, 2007.04.27)

Tikslus, funkcionalus ir daugiareikšmis Jūratės Paulėkaitės scenovaizdis, muzikiniai Gintaro Sodeikos motyvai ir režisierės Yanos Ross vaizdinių kompozicija, iš pirmo žvilgsnio chaotiška, stokojanti griežtesnės atrankos ar stipresnės, labiau atskiriančios vaidinančiuosius ir žiūrinčiuosius intonacijos, spektakliui įpusėjus susijungia į dramatišką liudijimą, pasibaigiantį jei ne emocinga, tai nuščiūti verčiančia gaida. Būtent finalinėse scenose, kai režisierė nesistengia smulkinti autorės teksto į miniatiūrinius vaidybinius inkliuzus, Jelinek „prakeiksmai“ suskamba visa savo žeidžiančia tiesa, atveriančia akis į mus supantį „Bembilendą“ (sakyčiau, į tą patį bembilendą, į kurį veržiamės, kuriame esame laukiami ir nuo kurio „gėrybių stalo“ jau renkame sau skirtus gardėsius kaip dar viena ne tik (o gal tik?) karo mėsmalei ar aklam naikinimui tinkanti tauta).
(Rasa Vasinauskaitė „Bembilendo“ vaikai“, 7 meno dienos, 2007.04.27)

Pastatymas Lietuvoje

Premjera	2007.04.19
Režisierius	Yanna Ross
Scenografija	Jūratė Paulėkaitė
Kompozitorius	Gintaras Sodeika
Vaidina	Diana Anevičiūtė, Saulius Balandis, Algirdas Gradauskas, Marius Jampolskis, Mindaugas Jusčius, Jurga Kalvaitytė, Jūratė Vilūnaitė, Arūnas Vozbutas
Vertė	Dangė Čebatariūnaitė ir Antanas A.Jonynas