Merlinas arba Nusiaubta šalis (Tankredas Dorstas ir Ursula Ehler)

Merlinas arba Nusiaubta šalis
© Foto: Dmitrijus Matvejevas

Velnio sūnus Merlinas – burtininkas, magas, šarlatanas ir moralistas. Tai jis yra nematomas kruvinų riterių kovų ir šiurpinamai gražių meilės romanų inscenizuotojas, gyvenantis pasaulyje, kuriame šalia 19-ojo ir 20-ojo amžių atgimsta paslaptingieji viduramžiai. Scenoje kuriami vaizdai iš įvairių istorinių laikotarpių, kurie glaudžiai susipina tarpusavyje: tai praeitį ir dabartį, senovę ir ateitį siejančios istorijos, pasakos, meilė, kivirčai ir pavydas.

Atgarsiai apie spektaklį Lietuvoje

Pasirinkęs žaidybinį, kone vaikišką teatrališkumą, prakalbo apie meilę, draugystę, išdavystę; vyrus, moteris, tėvus, sūnus, neištikimuosius; netiesmukai ir netikslingai, nieko primygtinai neakcentuodamas ir neneigdamas; paliekant erdvę bet kokiems apibendrinimams. Žinoma, viskame yra ironijos, kartais kandokos pašaipos; yra dekoratyvaus flirto su istorinėm teatro formom, postmodernistinio kičo plastmasiniais, blizgančiais rinkinėliais. Bet visa tai – tiek skaidru, kad net nesistengia slėptis. Ironiškasis sluoksnis – tik paviršius, plonas luobas, atribojantis nuo to, kas nei kuriantiems, nei jų svečiams – žiūrovams – visai nebeatrodo juokinga. Netgi tada, kai drąsiai išlieka sentimentalu ar naivu.
(Vlada Kalpokaitė „Būtina sąlyga: nusiaubti šalį“, Teatras, 2004 m. Nr.2-3)

Tokioje erdvėje kryžiavosi kelios sudėtingo polifoniško siužeto linijos, nevienodai baigtos, nevienodai išraiškingos. Akivaizdu, kad pasirinkus iš pjesės vienas jų, nelengva buvo „atkirsti“ kitas, su jomis susipynusias. Daugiausia režisieriaus dėmesio sulaukė Karalienės Gineverės (Viktorija Kuodytė) ir Lanceloto (Povilas Budrys) meilės istorija, Merlino (Dainius Kazlauskas), Persifalio (Gytis Ivanauskas) ir Mordredo (Marius Jampolskis) linijos. Šie vaidmenys tapo spektaklio „kolonomis“, šalia jų tiksliai nuskambėjo Liubomiro Laucevičiaus Velnias, Neringos Bulotaitės Persifalio motina ir vaidmenys su lėlėm, Giedrės Ramanauskaitės Eleinė pavydo scenoje. Vis dėlto tarp jų neretai padvelkdavo tik perskaitytų vaidmenų vėjelis.
(Alma Braškytė „Menininkai ir utopijos“, 7 meno dienos, 2004.06.11)

Pjesės skaitymas Lietuvoje

Premjera 2003.05.24
Režisierius Gintaras Varnas
Scenografija Marta Vosyliūtė
 Muzika H. Purcello, G. F. Handelio, budistų vienuolynų muzika
Vaidina Dainius Kazlauskas, Saulius Balandis, Viktorija Kuodytė, Povilas Budrys, Gytis Ivanauskas, Marius Jampolskis, Liubomiras Laucevičius, Ričardas Vitkaitis, Evaldas Jaras, Sigitas Šidlauskas, Modestas Pachalka, Neringa Bulotaitė, Giedrė Ramanauskaitė
Vertė Antanas A. Jonynas