Socialinis skaitymas
Skaitytojų tinklas

Šiuo metu daugybė skaitytojų e. knygas naudoja ir tam, kad galėtų keistis nuomonėmis;
Šiuo metu daugybė skaitytojų e. knygas naudoja ir tam, kad galėtų keistis nuomonėmis; | © Frankfurter Buchmesse

Skaitymas jau seniai nebėra individualus malonumas. Internete galima diskutuoti apie knygas, vertinti jas ir rekomenduoti kitiems. Tačiau už „socialinio skaitymo“ tendencijos slypi ir pardavimo strategijos.

Tai, kad skaitytojai diskutuoja apie knygas, jokia naujiena. Nauja yra tai, kad diskutuojama pačiose knygose. Tokią galimybę siūlo nedidelė pradedančioji vokiečių įmonė „Sobooks“. 2013 m. Frankfurto knygų mugėje įmonės steigėjas ir idėjos autorius Sascha Lobo pristatė savo sumanymą: užsukus į „Sobooks“ tinklalapį galima ne tik nusipirkti e. knygą, bet ir daryti joje įrašus. Komentarams skirtos e. knygos paraštės. Atrodo taip, tarsi žmogus būtų pasiskolinęs knygą iš bibliotekos, kadangi joje pilna ankstesnių skaitytojų komentarų. „Norime, kad diskusijos apie knygą taptų knygos dalimi“, – aiškina S. Lobo. Tam ypač tinka kontroversiškos dalykinės knygos: jose skaitytojai gali pateikti savo kontrargumentus, patikslinti faktus ar atkreipti dėmesį į autoriaus netikslumus.

Įmonėje „Sobooks“ dar nesibaigė bandomasis laikotarpis, todėl jos tinklalapyje kol kas nedaug knygų. Vis dėlto per knygų mugę ir po jos susidomėjimas „Sobooks“ buvo milžiniškas. Juolab kad šiandien leidybos srityje madinga viskas, kas susiję su interaktyvumu. „Vienas galingiausių šios srities variklių bus „social reading“, – 2013 m. spalį duodamas interviu tvirtino Otis Chandleris, rekomenduojamų knygų platformos goodreads.com steigėjas ir direktorius. Jis tikrai žino, apie ką kalba: jo tinklalapio, kuris įkurtas 2006-aisiais, naudotojų skaičius vien per 2013 m. išaugo dvigubai. 2014 m. pradžioje jame lankėsi daugiau kaip 20 mln. žmonių iš viso pasaulio. Vokietijos „Goodreads“ bendruomenė – antrą pagal dydį Europoje po Jungtinės Karalystės.
 

Kaip citatos iš e. knygos atsiduria „Twitter“ tinkle

Internetas knygų mylėtojams tapo milžiniška žaidimų erdve. Bet kas iš tikrųjų yra „socialinis skaitymas“ (angl. „social reading“)? Ši sąvoka apima viską, kas plačiąja prasme susiję su nuomonių mainais tarp skaitytojų. Tai gali būti ir skaitytojų tinklaraščiai, ir tinklalapiai, skirti kokio nors romanų ar trilerių ciklo gerbėjams. Šią tendenciją patvirtina ir tokie portalai kaip goodreads.com ar vokiškas jo atitikmuo lovelybooks.de, kurių lankytojai gali vertinti ir recenzuoti knygas. Portaluose numatytos ir papildomos e. knygų funkcijos – dar skaitant knygą galima, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Twitter“ tinkle, pasidalinti citatomis iš jos ar paskelbti apie ją savo komentarus.

Leidybos požiūriu „social reading“ yra puiki rinkodaros naujovė, juk nėra nieko efektyvesnio už tikrą skaitytojo susižavėjimą. Tuo tarpu skaitytojui „socialinis skaitymas“ yra veikiau nauja suvokties forma. Jis gali paviešinti patį knygos skaitymą, įtraukdamas į jį kitus žmones – dėl knygų ne tik įsiplieskia ginčai, bet ir susidaro diskusijų burbulas. Žmonės, kurie asmeniškai nepažįsta vienas kito, bet turi panašų skonį, pradeda bendrauti, karštai diskutuodami apie veikėjus ir knygos tęsinius. Taip keitimasis nuomonėmis virsta skaitytojų rekomendacija „Jums turėtų patikti.“

Kitoje medalio pusėje – skaitytojo viešumas

Kita „socialinio skaitymo“ pusė – tai skaitytojo viešumas. Ištisus šimtmečius skaitymas buvo tylus atsiskyrėliškas užsiėmimas. Susižavėjęs kokia nors knyga, žmogus žodžiu rekomenduodavo ją savo draugams. Skaitymas buvo procesas, kurio niekas negalėjo stebėti, valdyti ar vertinti. Todėl autoritariniai režimai skaitymą neretai laikydavo ardomąja veikla ar įtartinu laisvalaikio užsiėmimu. Tačiau interneto laikais viskas pasikeitė. Dabar daugybė žmonių gali stebėti, kas ką ir kada skaitė ar rekomendavo kitiems. Internetinės knygų prekybos atstovai kruopščiai registruoja knygų pirkimo atvejus, prie daugelio knygų recenzijų tinklalapių galima prisijungti tik turint „Facebook“ paskyrą – ir paliekant savo duomenų pėdsakus. Šie milžiniški duomenų srautai labai domina leidyklas ir autorius. Jiems norėtųsi „sekti“ savo klientą net tada, kai šis skaito e. knygą: atidžiai stebėti, kaip jis elgiasi teksto platybėse, fiksuojant, kur jis liaujasi skaitęs, kas jį sužavi ir kas sukelia nuobodulį.

Tinklalapis „Sobooks“ taip pat norėtų išanalizuoti šiuos duomenis. Tik ar ši jauna įmonė sugebės atlaikyti aršią pasaulinę konkurenciją klestinčioje „socialinio skaitymo“ rinkoje? Pagyvensim – pamatysim. 2013 m. prekybos paštu kompanija „Amazon“, kuri ir Vokietijos e. knygų prekybos srityje gerokai lenkia savo konkurentus, įsigijo portalą „Goodreads“. Žinoma, tai puiki investicija, juk pasinaudojusi „Goodreads“ sukauptais duomenimis, „Amazon“ kompanija galės dar geriau išsiaiškinti savo klientų pomėgius.

Top