Knygų prekyba
Atraskime knygyną iš naujo

Knygynas „Ocelot“ Berlyne
Knygynas „Ocelot“ Berlyne | © Yves Sucksdorff

Nors šiais internetinės prekybos klestėjimo laikais manoma, kad knygų prekyba realioje erdvėje jau seniai mirusi, didmiesčiuose ji išgyvena tikrą renesansą. Apsilankykime dviejuose ką tik atsidariusiuose Berlyno knygynuose.

Įsivaizduokite, kad Jūs pasirengęs rizikuoti, turite verslininko gyslelę ir norite užsidirbti pinigų įsteigdamas naują įmonę Berlyne. Jūs žinote, kad vis daugiau žmonių perka internetu, Jūs atidžiai stebite sėkmingą tokių internetinių parduotuvių kaip „Amazon“ veiklą ir vis dėlto neatsisakote vizijos atidaryti parduotuvę. Ką ketinate pardavinėti?

O dabar įsivaizduokite štai ką: Jūs sėdite už didžiulio juodo stalo parduotuvėje, kuri įsikūrusi Brunnenstraße gatvėje Berlyno Mitės (Berlin Mitte) rajone. Priešais Jus – puodelis kapučino, dešinėje – šūsnis žurnalų. Švelni šviesa ir atpalaiduojanti aplinka primena prašmatnaus viešbučio barą. Tai Jūsų parduotuvė, ir verslas Jums puikiai sekasi. Ką gi Jūs parduodate? Knygas!

Kad ir kaip tai atrodytų neįtikėtina, toks knygynas iš tikrųjų egzistuoja. Tai „Ocelot“ („Ocelotas“). Knygynas veikia jau pusantrų metų, o jam vadovauja 38 m. amžiaus verslininkas Frithjofas Kleppas. Į šiek tiek skeptišką autoriaus klausimą jis atsako taip: „Esu labai patenkintas, mes sparčiai augame, panašu, kad mano idėja pasiteisino.“

Knygynas kaip prekės ženklas

Tačiau kaip šiais laikais gali pasiteisinti verslo idėja, jei jos esmė – prekiauti knygomis įprastame knygyne? Mažų knygynų skaičius nuolat mažėja. 2001 m. juose buvo parduota 57,8 proc. visų knygų, 2012 m. pardavimai sudarė 48,3 proc., t. y. kone 15 proc. mažiau. Kai kurie teigia, kad knygynai jau pradėjo merdėti. Tokią nuomonę laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“ išsakė ir internetinės parduotuvės „Weltbild“ vadovas Carelas Halffas. Anot jo, visos rinkos mastu knygų prekybos plotai susitrauks bent 50 proc., perpus turėtų sumažėti ir prekybos vietų. Tuo pat metu vis daugiau žmonių knygas pirks internetu. Internetinė parduotuvė „Amazon“ jau dabar užima apie 20 proc. knygų rinkos mūsų šalyje. Prieš dešimt metų jai priklausė vos 4,5 proc.

Ir būtent todėl, tvirtina Frithjofas Kleppas, labai svarbu iš naujo persvarstyti knygyno idėją: „Šiandieninis knygynas privalo būti kažkas daugiau nei tiesiog perkamiausių knygų įsigijimo vieta.“ F. Kleppas beveik metus kurpė verslo planą, kol galiausiai sugalvojo sujungti į vieną visumą keturias skirtingas verslo sritis: „Ocelotas“ turėtų būti ir kavinė, ir knygynas, ir renginių vieta, ir internetinė parduotuvė. „Tiesa, tikrą pelną mums neša būtent knygų pardavimas įprastame knygyne“, – pabrėžia Kleppas. O visa kita, jo teigimu, būtina tik tam, kad sukurtum prekės ženklą.

Iš tikrųjų knygynas „Ocelotas“ jau dabar yra garsus prekės ženklas. Dienraščių gyvenimo būdo puslapiuose jis apibūdinamas kaip populiari susitikimų vieta. Dizainerio sukurti šviestuvai, stilingi popieriniai maišeliai, elegantiški juodi pieštukai su užrašu „Ocelot“ – viskas čia skirta tam, kad knygos pirkimas taptų nepamirštamu įvykiu. „Beje, tokia tendencija būdinga visoms verslo sritims“, – pabrėžia Kleppas. „Kiekvienas, kuris nori parduoti kokį nors turinį, privalo atkreipti dėmesį į tinkamą formą.“

Knygynas kaip kultūros centras

Tuo, kad knygynas net ir „Amazon“ laikais turi ateitį, įsitikinęs ir Detlefas Bluhmas, Vokietijos knygų prekybos asociacijos Berlyno padalinio vadovas, įsikūręs visiškai kitame miesto gale – Vestendėje (Westend). Jis atidžiai stebi tokių naujai įsteigtų knygynų kaip „Ocelotas“ veiklą. „Manau, tokie sumanymai neįprasti tuo, kad jaunieji knygynų savininkai be jokių kompromisų siekia įgyvendinti tam tikrą viziją. O šios vizijos esmė – atidaryti tokį knygyną, kokio norėtų jie patys, o ne pritraukti kuo daugiau pirkėjų – pagal įprastą verslo sampratą.“

Šie naujo tipo knygynai, teigia D. Bluhmas, laikomi bendraminčių susitikimo vieta, kultūros centru, kuris glaudžiai susijęs su vietos bendruomene. „Manau, kad ši koncepcija tampa labai populiari.“ Be to, situacija Berlyne ir taip yra ypatinga. Nors visoje Vokietijoje knygynų skaičius mažėja, čia padėtis neblogėja jau trejus metus.

Glaudūs ryšiai su vietos bendruomene

Berlyno knygynas „Uslar & Rai“
Berlyno knygynas „Uslar & Rai“ | © Markus Schädel
Bekompromisė koncepcija ir glaudūs ryšiai su vietos bendruomene – būtent šiuos du aspektus išskiria ir Katharina von Uslar, neseniai Berlyne atsidariusio knygyno „Uslar & Rai“ direktorė. Prieš metus drauge su rašytoju Edgaru Rai ji nusprendė atidaryti knygyną Schönhauser Allee gatvėje. K. von Uslar vadovavosi panašiais motyvais kaip Frithjofas Kleppas, kurį ji pažįsta asmeniškai: „Mes sąmoningai atidarėme knygyną būtent dabar, nes tikime, kad mūsų koncepcija patiks žmonėms, kurie žavisi ar bjaurisi panašiais dalykais kaip ir mes.“

Katharinai von Uslar ir Edgarui Rai atrodo, kad vieši skaitymai yra nuobodus dalykas. Todėl jie kviečiasi žmones, dažniausiai draugų draugus, kad šie pristatytų savo mėgstamiausias knygas. „Be galo smagu sužinoti, kas ir kokias knygas skaito. Ir dėl kokių priežasčių.“ Knygų asortimentas taip pat sąmoningai sudaromas pagal subjektyvius kriterijus. „Nors mes negalime ir nenorime visiškai atsisakyti perkamiausių knygų, visgi aš manau, kad didžiausią pelną mums atneša žmonės, perkantys knygas, kurios patinka ir mums.“

Tiesa, K. von Uslar atvirai pripažįsta, kad šis modelis pasiteisina tik vienalytėje tokio didmiesčio rajono kaip Prenclauer Bergas (Prenzlauer Berg) bendruomenėje. Ypač tai akivaizdu konkuruojant su „Amazon“: „Iš vienos pusės mums labai naudinga tai, kad šioje aplinkoje atsiliepimai apie „Amazon“ yra neigiami. Iš kitos pusės, dauguma mūsų klientų jau seniai naudojasi internetinėmis parduotuvėmis. Todėl knygos paiešką realioje erdvėje veikiančiame knygyne jie vertina kaip naują ir įdomią patirtį.“

Top