Bauhauzui – 100 metų
Bauhauzinam Klaipėdą
Bauhauzo stiliaus pradžia laikomi 1919 m., kuomet architektas Valteris Gropijus (1883–1969) Veimare įkūrė Bauhauzo mokyklą. Bauhauzo įkūrėjas skatino atitrūkti nuo istorizmo, dekoratyvumo, nepraktiškumo, priešingai, kurti universalų, tikslingą ir lakonišką meną. Bauhauzo architektūroje svarbu, kad architektūra atsiskiria nuo tradicijos. Kuriami praktiškesni, žmonių poreikius geriau atliepiantys, laisvo plano pastatai. Didelis dėmesys skiriamas funkciniam zonavimui, idėjų architektūriniams sprendimams semiamasi iš pramoninės architektūros. Dominuojantis estetinis principas – stačiakampių geometrinių figūrų žaismas.
Klaipėdoje bauhauzo stiliaus pastatai iškilo tarpukariu, žymiausi to laikotarpio architektai – Herbertas Reissmannas ir Paulis Giesingas. Jų produktyvus darbas Klaipėdai dovanojo apie 200 modernizmo pastatų, kuriuose akivaizdi bauhauzo stiliaus raiška.
Siekiant paminėti 100-ąsias bauhauzo architektūros mokyklos metines skirtingų tipų pastatai išsidėstę Klaipėdos naujamiestyje apjungti į vientisą Klaipėdos bauhauzą pristatantį maršrutą, kurį Klaipėdos vokiečių bendrijos ir Goethe´s instituto Vilniuje inicijuotų kūrybinių dirbtuvių metu 2019 m. kovo 22–24 d. sukūrė moksleiviai iš įvairų Lietuvos vietų.
Maršruto ilgis yra 6 kilometrai, trukmė apie 2 valandos.
-
Pirmasis Klaipėdos dangoraižis – Roberto Meyerhoferio laivininkystės ir kelionių firmos pastatas, Žvejų g. 2
Klaipėdoje tai buvo pirmasis daugiaaukštis, kurį statybininkai atidavė užsakovui – Meyerhoferio laivininkystės bendrovei – 1923 metų pabaigoje. Pastatas susideda iš dviejų kontrasto principu gretinamų dalių: aukštesniojoje vyrauja vertikalūs, o žemesniojoje – horizontalūs skaidymai. Jaučiasi ekspresionizmo bei kitų XX a. pradžios stilių įtaka. Statinys kontrastuoja su šiaip labai vientisu senamiesčio vaizdu. Iš pradžių buvo planuota dangoraižį statyti 9 aukštų, tačiau dėl ilgai trukusių sudėtingų rūsio hidroizoliacijos darbų ir finansų trūkumo buvo pastatyti tik 7 aukštai. Statinyje atsispindi bauhauzo stiliui būdinga laiko dvasia – pastato architektūroje daug naujovių: naudotos naujoviškos medžiagos garso izoliacijai bei perdangoms. Pagrindiniai konstrukciniai principai pasiskolinti iš pramoninių pastatų, o tai leido laisvai stumdyti vidaus pertvaras ir kurti įvairias erdves. Taip pat šiame pastate pirmą kartą Klaipėdos mieste įrengtas liftas. Šalia buvusiame, bet iki mūsų dienų neišlikusiame pastate buvo įsikūręs architektų biuras, kuriame savo architektūrinius šedevrus kūrė vokiečių inžinierius ir architektas Herbertas Reissmannas. Jis suprojektavo daugiau kaip 100 pastatų, jų rekonstrukcijų, tarp jų: Klaipėdos elektrinė, Vytauto Didžiojo gimnazija, kapinių koplyčia (dabartinė Visų Rusijos šventųjų cerkvė), Respublikos pedagoginio instituto pavyzdinė mokykla, rašytojo Thomo Manno vasarnamis Nidoje ir kt. -
Klaipėdos elektrinė, Danės g. 8.
1928 m. Klaipėdoje pastatyta nauja šiluminė elektrinė prie Dangės upės. Suprojektuota ir statyta pagal Vokietijos inžinierių įmonės EAG (Elekrizitäts Aktien Gesellschaft vorm.) projektą. 2,5 ha teritorijoje išsidėsčiusios elektrinės statyba buvo itin sudėtinga dėl vandeningo grunto. Siekiant sutvirtinti pamatą sukalta 20 tūkst. ilginių metrų impregnuotų medinių polių ir jie padengti ištisine 30 cm storio betono plokšte. Pagal pastatų išdėstymą elektrinė buvo itin moderni: sublokuoti katilinės, mašinų salės, vandens siurblių ir vandens valymo įrenginių, buitinių, raštinės ir valdymo pulto patalpų tūriai, atskirai pastatyta uždara elektros skirstykla su pagrindiniu pastatu sujungta 25 ilgio galerija, atskirai pastatyti sandėliai ir 89 metrų aukščio kaminas. Statybos darbai kainavo 8,5 mln. litų. Elektrinė pradėjo veikti 1929 m. Aiškūs geometriniai kubo formos tūriai paryškinti horizontaliomis linijomis, stačiakampiai langai suskirstyti į vertikalias arba horizontalias juostas, dominuoja įvairiuose lygiuose išdėstyti plokšti stogai. 1938 m. prie gatvės pastatytas modernus trijų aukštų elektrinės administracinis pastatas pagal Klaipėdoje dirbusio architekto Herberto Reissmanno projektą. Pastatų architektūroje ir konstrukcijose itin ryški bauhauzo stiliaus raiška. Svarbu paminėti, kad daugumą modernizmo pastatų kūrėjų sėmėsi įkvėpimo iš pramonės pastatų. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui 1945 m. sausio mėn. vokiečių kareiviai daug įrengimų demontavo ir išvežė, o ko nepavyko išvežti, sprogdino. Susprogdinti abu elektrinės kaminai, stipriai apgadintas mašinų skyrius. Atstatyta pokaryje šiluminė elektrinė sėkmingai veikia iki šiol. 2000 m. bendrovė įgijo akcinės bendrovės statusą ir vadinasi AB „Klaipėdos energija“. -
Klaipėdos visų Rusijos šventųjų cerkvė (buvusi miesto kapinių koplyčia), Liepų g. 45
1938–1939 m. miesto kapinių pakraštyje, prie dabartinio skulptūrų parko, pagal vokiečių architekto Herberto Reissmanno projektą pastatyta moderni, istorizmo bruožų turinti klinkerinių plytų koplyčia su neogotikiniu bokšteliu. Klinkerinės plytos – ypač stiprios ir atsparios įvairiems mechaniniams ir aplinkos veiksniams, turtingų atspalvių: nuo raudono, oranžinio iki tamsiai rudo. Šios plytos buvo mėgiamos architektų dėl savo išskirtinumo ir patvarumo. Siauri vertikalūs langai, iš trijų pusių pastatą supantis stogelis, paremtas ritmiškai išdėstytomis kolonomis, būdingas Klaipėdos bauhauzo stiliaus pastatams. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia buvo naudojama kaip grūdų sandėlis. 1947 m. buvusioje liuteronų šventovėje buvo leista įsikurti stačiatikių cerkvei. Koplyčios bokštelis pakeistas pravoslavišku svogūniniu kupolu, iš uždarytos cerkvės Liepojoje atvežtas ikonostasas (puošni siena su įstatytomis ikonomis). 1955–1990 m. šiuo pastatu dalijosi protestantai ir stačiatikiai, vieni meldėsi iš ryto, o kiti po pietų. Šiuo metu veikiančioje Klaipėdos stačiatikių visų Rusijos šventųjų cerkvėje 2004 m. buvo atnaujinta sienų tapyba, paauksuotas ikonostasas, pakeistas cerkvės kupolinis skliautas. Cerkvę galima aplankyti: I–VI 8:00–17:00, VII 9:00–17:00. Pastaba: pagal nusistovėjusias tradicijas, jei esate moteris, einant į cerkvę derėtų užsidėti galvos apdangalą (skarelę, kepurę ar pan.), jei vyras – nusiimti galvos apdangalą. -
Klaipėdos vaikų ligoninė, K. Donelaičio g. 7
1934 m. naują ligoninės pastatą Klaipėdos mieste suprojektavo vyriausiasis miesto architektas Paulis Giesingas. Šis statinys pasižymi ekspresionizmo ir neogotikos estetiniais principais. Akį traukia išraiškinga pastato asimetrija ir išskirtinės detalės. Gatvės pusėje esantis centrinio įėjimo stogelis, paremtas kampu pasuktomis klinkerinėmis kolonomis, suteikia skaidrumo ir veržlumo įspūdį. Kairiojo korpuso fasade galima pasigrožėti trikampio pjūvio lizenomis, primenančiomis kontraforsus. Bauhauzo stilių atspindi ir suapvalinta įėjimo portalo šoninė briauna. Ne ką mažiau žavingas dalykas – išlikę autentiški laiptai, kuriais 2018 m. apžiūrėti išlikusio pastato interjero kopė architekto sūnus Dieteris Giesingas. Šiuo metu tai yra didžiausia Vakarų Lietuvoje esanti gydymo įstaiga, skirta vaikams. Joje dirba 470 darbuotojų: 106 gydytojai, tarp jų 3 mokslų daktarai, 190 slaugos specialistų. Ligoninėje vienu metu gali būti gydoma iki 200 vaikų. -
„Ryto“ spaustuvė ir muilo fabrikas „Žuvelė“, Šaulių g. 19 ir 21
1926–1932 m. centrinėje Klaipėdos dalyje buvo pastatytas naujas modernus „Ryto“ bendrovės spaustuvės kompleksas, o šalia jo įsikūrė to meto didžiausio Lietuvos muilo fabriko „Žuvelė“ administracinis pastatas. Abu pastatus suprojektavo produktyviausias tarpukario Klaipėdos architektas Herbertas Reissmannas. Deja, spaustuvės projektas nebuvo visiškai įgyvendintas. Dėl ginčų su gretimo sklypo savininkais pavyko pastatyti tik dalį pastato. „Ryto“ spaustuvės ir „Žuvelės“ fabriko administracinio pastato architektūrinė išraiška yra viena vertus panaši – griežti, santūrūs fasadai be gausių puošybos elementų, aiškios langų linijos, griežtos pastatų tūrių geometrinės formos, kita vertus – pastatai tarsi supriešinti. „Ryto“ spaustuvės pastatas su savo vertikaliomis linijomis tarsi stiebiasi į dangų, o šalia jo esantis tik vienu aukštu žemesnis „Žuvelės“ fabriko statinys su savo pabrėžtu horizontalumu atrodo gerokai žemesnis. Skiriasi ir abiejų pastatų stogai: kiek paaukštintas „Ryto“ spaustuvės stogas pabrėžia vertikalumą, o plokščias „Žuvelės“ fabriko stogas dar labiau pažemina pastatą. Tačiau dviejų kaimyninių pastatų pabrėžtini vertikalumas ir horizontalumas tarpusavyje puikiai dera ir labai pagyvina gatvės vaizdą. Po Antrojo pasaulinio karo muilo fabriko „Žuvelė“ administraciniame pastate daug metų veikė dienraščio „Klaipėda“ redakcija. -
Vytauto Didžiojo gimnazija, S. Daukanto g. 31
1922 m. inžinierius ir architektas Herbertas Reissmannas suprojektavo didžiulį mokslo kompleksą – Vytauto Didžiojo gimnaziją ir aukštąją prekybos mokyklą. Ši pirmoji lietuvių gimnazija Klaipėdoje buvo vadinama moderniausiu tokio tipo pastatu visose Baltijos šalyse. Šis pastatas buvo daugiafunkcinis. Jame taip pat turėjo įsikurti Spartesnioji mokykla, naujasis Klaipėdos komercijos institutas, patalpas gavo Šaulių sąjunga, skautų organizacija, čia suprojektuoti ir gyvenamieji mokytojų butai. 1934 m. pastatas buvo atidarytas, tačiau buvo pastatyta tik gimnazija, kuri turėjo būti E raidės formos. Aukštąją prekybos mokyklą pristatė tik sovietmečiu. Joje mokė ir direktoriavo tokie žymūs Lietuvos žmonės, kaip Adomas Brakas, Pranas Mašiotas, Kazys Trukanas ir kt. 1939 m. pasikeitus politinei situacijai mokykla buvo panaudota kariniams tikslams. K. Trukanui už ilgus direktoriavimo metus ir pastato statybų užbaigimą buvo pakabinta atminimo lenta ant gimnazijos sienos prie pat įėjimo. Vienas mokyklos kampas yra užapvalintas siekiant sudaryti bokšto įspūdį. Cokolio, langų juostų ir įėjimų įrėminimui panaudotos klinkerinės plytos. Tamsių plytų intarpai tarp langų sudaro ištisos langų juostos, būdingos bauhauzo stilistikai, įspūdį. Bauhauzo stiliaus architektai itin daug dėmesio skyrė detalėms, tai galime matyti pažvelgę į išraiškingus turėklus, langų groteles ir kt. Viduje dominuoja didelės erdvės, suprojektuota 800 sėdimų vietų salė su 10 m gylio scena, 20 didelių patalpų gimnazijos klasėms su fizikos, chemijos laboratorijomis. Palėpėje įrengti kambariai galėję talpinti 150 asmenų. -
Respublikinė Klaipėdos ligoninė (buvusi Raudonojo Kryžiaus ligoninė), S. Nėries g. 3
1923 m. Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą ir išaugus lietuvių populiacijai Klaipėdos mieste nuspręsta statyti naują ligoninę, kurios iniciatorius 1931 m. buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas daktaras R. Šliūpas. Ligoninę suprojektavo inžinierius R. Steikūnas, jos statyba kainavo 1 mln. 150 tūkst. litų, dar apie 0,5 mln. litų kainavo tuometinė moderni įranga. Šį bauhauzo stiliaus statinį sudaro trys masyvūs, aiškių geometrinių formų korpusai. Jų fasadus horizontaliai skaido traukos (trauka – lygi, horizontali išsikišusi mūro juosta pastato išorėje, dažniausiai fasade), kurios jungia langų viršų ir apačią, todėl pastatas atrodo žemesnis. Pastatas buvo nudažytas tamsesne spalva, o traukos baltai, tačiau restauruojant pastatą to nebesilaikyta. Dėmesį patraukia rytiniame korpuse įkomponuota laiptinė su kone ištisa stiklo siena, kuri itin būdinga modernizmo stiliaus pastatams. Apie bauhauzą byloja ir plokščias stogas, o ligoninės interjeras spinduliuoja erdvumu, funkcionalumu, šviesa ir higiena. Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė atidaryta 1933 m. birželio 20 d. Dviejuose korpusuose buvo 100 lovų, veikė 3 skyriai: vidaus ligų, moterų ligų ir chirurgijos, dirbo 12 etatinių gydytojų ir 20 gailestingųjų seserų bei akušerių, kurie buvo įkurdinti trečiajame korpuse. Šiandien ligoninėje – 925 lovos, 1250 darbuotojų, iš jų 210 gydytojų, 504 slaugytojos. Per metus gydoma apie 28 tūkst. pacientų, atliekama 12 tūkst. operacijų, suteikiama 380 tūkst. ambulatorinių konsultacijų. Po paskutinės pastato rekonstrukcijos, kai fasadų puošybai buvo panaudotas stiklas, pastatas atrodo dar modernesnis. -
Vilties gatvės pastatai
Vilties gatvė yra šiaurės vakarinėje miesto dalyje. Ji buvo suplanuota XX. a. pr. Vilhelmštato rajone (dab. Lietuvninkų) ir vadinosi Altenbergo vardu. XX a. pr. Altenbergo gatvėje buvo pakloti tramvajaus bėgiai, ėję iki geležinkelio stoties. Sovietiniais metais gatvė pavadinta Lenino vardu, o atgavus nepriklausomybę jai suteiktas Vilties gatvės vardas. Vilties gatvėje yra tiek gyvenamųjų, tiek visuomeninio pobūdžio statinių. Dauguma jų suprojektuoti bauhauzo stiliumi. Šiandien, turbūt, labiausiai gatvėje išsiskiria administraciniai pastatai. Buvęs Apskrities valdybos pastatas (Vilties g. 12, dab. Klaipėdos apygardos prokuratūra) yra tipiškas bauhauzo stiliaus statinys. Stiliaus bruožai atsiskleidžia pastato vertikaliose laiptinės langų linijose ir horizontaliose langų juostose, paryškintose reljefinėmis traukomis. Be to, pastatas sudarytas iš trijų skirtingo tūrio blokų. Dabartinės Prokuratūros pastatas (Vilties g. 10) yra tipiškas konstruktyvinės architektūros pavyzdys, jo šoninis įėjimas labiausiai atspindi šio pastato bauhauzo stilių. Gatvėje yra tiek vienbučių/dvibučių namų, tiek ir daugiabučių. Visų pastatų statybos metai svyruoja nuo 1928 m. iki 1937 m. Vilties g. 8 namo kampuose klinkerinės plytos sudaro juostinių horizontalių langų įspūdį, kas yra būtent būdinga Klaipėdos bauhauzo statiniams. -
Ramiosios gatvės pastatai
Ramioji gatvė išplanuota ir pradėta užstatinėti gyvenamaisiais namais XX a. 4-ame dešimtmetyje. Jau nuo seno čia tvyro ramybė (tai paaiškina pavadinimo kilmę), nes gatvė jungiasi su kita tik vienu galu, mat kitame jos gale įruoštas paplatinimas transporto apsisukimui ir tai – gatvės pabaiga. Išgrindus gatvę akmenimis, abipus jos imti statyti tipiniai bauhauzo stiliaus pastatai. Vos įžengus į gatvę akį traukia neįprastos išvaizdos pastatas adresu Ramioji g. 2. Atrodo, kad jo kampe pastatytas priestatas, tačiau čia ir yra bauhauzo subtilumas, nes tai – vienas pastatas. Šoniniame fasade virš įėjimo įmontuota langų kolona, primenanti termometrą. Būtent dėl to tokie įėjimai vadinami termometrais. Keliaudami tolyn, jų pamatysite dar ne vieną ir kiekvienas iš jų pasižymi unikalumu. Pastatas adresu Ramioji g. 9 išsiskiria tamsiomis plytomis dekoruotu įėjimu ir užapvalintu kampu. Asimetriški, skirtingomis spalvomis puošti namai, pastatyti tarsi iš skirtingo dydžio kubo ar stačiakampio formos detalių, verčia pajusti bauhauzo stiliaus išskirtinumą. Namų plokšti stogai taip pat turėjo prasmę – ant stogo buvo rengiami soliariumai, taip pat džiovinami skalbiniai, įrengiami dekoratyviniai darželiai. Akivaizdus to pavyzdys – namas adresu Ramioji g. 11. -
Bevardė aikštė Šiaulių, Vilties ir Ramiosios gatvių sankirtoje
Miesto centrinėje dalyje, Šaulių, Vilties ir Ramiosios gatvių apsuptyje esančią aikštę (šiuo metu bevardę) iš visų pusių įrėmina modernistiniai bauhauzo stiliaus elementų turintys pastatai. Ją planuojama pavadinti tarpukario architekto Hermano Reissmano, suprojektavusio daugybę pastatų Klaipėdoje, arba garsaus istoriko J. Zembrickio vardu. -
J. Zembrickio gatvės pastatai
Johanas Zembrickis Klaipėdoje (tuometiniame Memelyje) apsigyveno 1893 m. Čia atsiskleidė jo kaip istoriko talentas, daug laiko jis skyrė Klaipėdos krašto praeities tyrinėjimams. Jo darbai – puikus informacijos šaltinis ir šių laikų istorikams. J. Zembrickio vardu Klaipėdoje pavadinta gatvelė, besipuošianti bauhauzo stiliaus pastatais. Laužytai kampuoto plano gatvėje kūrėsi turtingi miesto gyventojai, todėl čia apstu modernių vilų, pastatytų pagal individualius projektus: dėžės pavidalo, su plokštuminiais fasadais, kartais paįvairintais klinkerinių plytų portalais arba į vertikalią juostą sujungtų laiptinių langais, horizontaliomis traukomis ar jų fragmentais, kampiniais langais. Kai kurių namų stogai plokšti, fasadai ir tvoros puošti kalto metalo detalėmis. Ieškant Bauhauzo bruožų J. Zembrickio gatvėje vertėtų stabtelti prie J. Zembrickio g. 17, 12 ir 8 numeriais pažymėtų pastatų. -
Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakultetas (buvęs Pedagoginis institutas), S. Dariaus ir S. Girėno g. 8
Šis pastatas pastatytas 1936 m. kaip viena iš komplekso dalių, į kurį įėjo ir sporto bei gimnastikos rūmai. Vieno žymiausio vokiečių tarpukario architektų Herberto Reissmanno projektuotas pastatas turi sąsajų su kitais architekto sukurtais objektais, pvz., Vytauto Didžiojo gimnazija. Pedagoginis institutas buvo suplanuotas kartu su pavyzdine pradžios mokykla, kurioje būsimieji mokytojai, vadovaujami lektorių, galėjo atlikti mokyklinę praktiką. Pagrindiniame fasade ryškus vertikalių ir horizontalių linijų kontrastas. Centrinė pastato dalis trijų aukštų, vertikalumo įspūdį dar labiau sustiprina raudonais apvadais vertikaliai įrėminti šiek tiek įgilinti langai ir pagrindinį įėjimą įrėminančios dvi kolonos. Šoniniuose korpusuose tarplangiai nudažyti tamsiai raudona spalva, taip sudarant ištisos langų juostos įspūdį ir pabrėžiant fasadų horizontalumą. Pirminiame sumanyme pastatas buvo suprojektuotas plokščiu stogu, kaip ir šalia pastatyti sporto rūmai. Abu pastatai buvo kuriami kaip kompleksas, juos buvo numatyta sujungti dengta galerija. Nuo 2009 m. pastate veikia Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakultetas. -
Sporto ir gimnastikos rūmai, S. Dariaus ir S. Girėno g. 10
Sporto ir gimnastikos rūmus 1938 m. suprojektavo lietuvių architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Jam padėjo architektas Algirdas Prapuolenis, kuris suprojektavo laiptus, langus, sudarė pamatų, aukštų planus ir pjūvius, taip pat vykdė objekto autorinę priežiūrą. Kartu su architektais dirbo net keturi žymūs to meto konstruktoriai: A. Rozenbliumas, P. Markūnas, S. Milis ir C. Ginzburgas. Sporto rūmai – būdingas tarpukario statybos pavyzdys, atspindintis to meto architektūrinį mąstymą, kuris balansuoja tarp reprezentacijos ir modernumo paieškų. Istoristinį reprezentacinį siekį atliepia simetrija, ritmika bei arkados, o modernistinę architektūrą atspindi plokšti stogai, aiškūs geometriniai kontūrai bei pažangios konstrukcijos. Pastato konstrukcijos nulėmė ir pastato tūrinę raišką: salėje vengiant atramų, stogą laikančias gelžbetonines sijas teko įtaisyti virš perdangos. Iš lauko pusės šios sijos turi architektūrinę prasmę: atrodo kaip savotiški griežtų formų antstatai, teikiantys statiniui plastinio žaismo. Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad pastatas pakeltas tarsi ant platformos ir šiek tiek atitrauktas nuo gatvės. Pastato viduje yra didžioji sporto salė su tribūnomis, taip pat dviem balkonais, mažesnė gimnastikos salė, buitinės ir higienos patalpos, po tribūnomis rengtos rūbinės. Prie horizontalių italų modernizmą primenančių pastato formų su išorės arkada dera grakščiai vertikalus mokyklos teritorijos apželdinimas topoliais. Šiame pastate atsiskleidžia viena iš svarbiausių bauhauzo doktrinų: paskirtis turi atitikti architektūrinį sprendimą. -
I. Kanto gatvės pastatai
I. Kanto gatvė buvo suplanuota XX a. III dešimtmetyje, šalia jos buvo statomi tipiniai gyvenamieji namai ir jų kvartalai. Visa I. Kanto gatvė yra grįsta akmenimis. Namų paskirtis pirmiausia buvo patenkinti ikikarinėje Klaipėdoje nepaprastai išaugusį gyvenamojo ploto deficitą. Šis kvartalas įdomus tuo, kad vienintelis tuo metu buvo papildytas specialiai suformuotu parku. Pirmasis pastato fasadas atsuktas į gatvę, prieš jį palikta paaukštinta erdvė gėlynui, kurią juosia tvorelė. Prie kai kurių namų išsaugotos autentiškos tvorelės. Kvartalo pastatų architektūroje vyrauja erkeriai (erkeris – pastato dalis su langais, išsikišusi iš fasado plokštumos, kartais pastato kampe). Vidinio kiemo fasadai taip pat turi puošnias terasas, balkonus, kad gyventojai pro juos galėtų grožėtis sodu. Sovietmečiu sodas sunyko, dabar galima matyti išlikusius tik jo kontūrus ir kai kuriuos fragmentus, tačiau yra iniciatyvų šį sodą atgaivinti. I. Kanto gatvės namai ne visi simetriški, skiriasi aukštingumas, fasado sprendiniai. Taip pat svarbu paminėti, kad I. Kanto g. 16-ąjame name tarpukariu gyveno šią gatvę suprojektavęs vyriausiasis Klaipėdos miesto architektas Paulis Giesingas. Jo kūrinys – ir buvusi I. Kanto mokykla, kurioje šiandien ruošiami jūrininkai. -
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (buvusi I. Kanto mokykla), I. Kanto g. 7
Naujai nutiestoje I. Kanto gatvėje 1934 m. pastatyta nauja mokykla, kuriai suteiktas filosofo I. Kanto vardas. Ją suprojektavo miesto architektas Paulis Giesingas. L raidės plano baltas pastatas gana toli atitrauktas nuo gatvės, priešais jį – plati juosta gazonams ir želdiniams. Šis dviaukštis bauhauzo stiliaus pastatas sudarytas net iš šešių dalių: pastato gatvės fasado centre – klinkerinių plytų mūro kolonada kartu su dviem šoniniais simetriškai suprojektuotais bokšteliais – laiptinėmis sudaro vertikaliąją – aukštyn pakylėjančią architektūros dalį, kuri kontrastuoja su horizontaliomis dviaukščių mokomųjų korpusų plokštumomis. Mokykla dengta plokščiu stogu. Pirmajame centrinės dalies aukšte yra holas, o antrajame – salė. Pastato galuose – laiptinės, šalia jų – portalais paryškintos paradinės durys. Prie mokymo patalpų galo buvo priglaustos gyvenamosios patalpos ir parketu išklota sporto salė. Šioje mokykloje buvo 22 klasės, gamtos mokslų laboratorija, piešimo kabinetas, pusrūsyje – sargo butas ir šildymo centras. Po Antrojo pasaulinio karo, 1948 m., pastate įsikūrė Klaipėdos jūreivystės mokykla. Atgavus nepriklausomybę pastato interjeras atnaujintas, lankytojus priima mokykloje įrengtas muziejus. Šiandien čia veikia Lietuvos aukštoji jūreivystes mokykla. Per daugiau nei 60 veiklos metų mokykla yra išleidusi per 12 tūkst. jūreivystės specialistų. -
Stasio Šimkaus konservatorija, S. Šimkaus g. 15
1937 m. Lietuvos valdžia skyrė lėšų naujo policijos pastato statybai Klaipėdoje, kuris turėjo įsikurti „Offizier casino“ vietoje. Senasis romantizmo stiliaus pastatas nebuvo nugriautas, o sumaniai inkorporuotas į naująjį. Buvęs bokštelis perstatytas į laiptinę, kuriai vertikalumo įspūdį suteikia tamsiomis klinkerinėmis plytomis įrėminta „termometro“ tipo vertikali langų juosta. Identiška laiptinė pristatyta ir pastato pietinėje pusėje. Laiptinių viršuje įrengti masyvūs bauhauziniai metaliniai flagštokai (vėliavų laikikliai). Pastatas paaukštintas, pusrūsis ir prie pastato kampų esantys durų portalai įrėminti tamsiomis klinkerinėmis plytomis. Ta pati medžiaga pasitelkta ir kuriant centrinės fasado dalies horizontalumo įspūdį – horizontaliai apjungiant langų juostas. Fasadai be išskirtinių architektūrinių detalių. 1923–1939 m. šiame pastate veikė Stasio Šimkaus įkurta pirmoji muzikos mokykla Klaipėdos krašte. Čia dirbo įžymūs lietuvių kultūros visuomenės veikėjai: Stasys Šimkus, Ignas Prielgauskas, Vydūnas ir Juozas Karosas. Šiuo metu pastate veikia Stasio Šimkaus konservatorija. -
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vaikų psichiatrijos skyrius, Bokštų g. 6
1930 m. H. Reissmanno statytas bauhauzo stiliaus pastatas vietinėje spaudoje buvo vadinamas aukščiausio estetinio lygio architektūros darbu. Pastatas statytas už Klaipėdos krašto draudimo įstaigos lėšas. Jo architektūrą nulėmė vieta ir funkcija. Tai buvo moderni gydykla, kurioje buvo atliekamos medicininės procedūros su garais, angliarūgšte, deguonimi, siera, elektra ir kt. Ant plokščio pastato stogo buvo įrengtas soliariumas. Interjere įkūnyta viena svarbiausių modernizmo idėjų – „šviesą ir orą visiems“. Pastatas asimetriškas, skiriasi pirmojo ir antrojo aukštų langų dydžiai ir formos, langų skaičius. Pirmo aukšto langai apjungti klinkerinių plytų intarpais sudaro ištisinę langų juostą. Karnizai griežtai padalija pastatą horizontaliomis linijomis. Pastato asimetriją pabrėžia antrame aukšte įkomponuotas erkeris. Puošnūs ir nepasikartojančiais raštais papuošti klinkeriniai durų portalai. Pastatas visu grožiu atsiskleidė po 2010 m. vykusios restauracijos, kuomet baltai nutinkuotos sienos išryškino modernizmo architektūros grožį. -
Simono Dacho progimnazija, Kuršių aikštė 3
Pirmasis dviaukštis mergaitėms skirtos mokyklos pastatas šioje vietoje iškilo 1855 metais. Mokykla pavadinta Parko mokyklos vardu, mat šalia augo sodas. Vėliau, prijungus gretimus sklypus, mokykla ne kartą rekonstruota. Labiausiai mokyklos išvaizdą pakeitė XX a. ketvirtame dešimtmetyje pagal miesto architekto Paulio Giesingo projektą pastatytas priestatas. Dviaukščio pastato centre iškilęs kubas su masyviais stačiakampiais stulpais, viršuje pereinančiais į pusapskritimes arkas, ne tik jungia senąjį ir naująjį pastatus, bet ir suteikia statiniui ekspresijos bei didingumo. Įdomu tai, kad prie mokyklos interjero kūrimo prisidėjo ir architekto žmona – Freya Giesing (gim. Niese), dirbusi Augustės Viktorijos gimnazijoje piešimo mokytoja. Jos darbas – buvęs didelis langas su pasakų herojais laiptų aikštelėje. Mokykla po rekonstrukcijos pavadinta Klaipėdoje (tada – Memel) XVII a. gimusio poeto Simono Dacho vardu. Antrojo pasaulinio karo metais mokykloje jau mokėsi ir berniukai, po karo pastate veikė rusiška mokykla, nuo 1975 m. – VII lietuviška vidurinė mokykla. Šiuolaikinė mokyklos rekonstrukcija pastatą dar labiau sumodernino. Ir nors dabar pastatas vienodo aukščio, tačiau spalvomis vykusiai pasisekė išskirti senąjį mokyklos pastatą – puikų XX a. pirmos pusės modernizmo architektūros statinį. 1995 m. mokyklai grąžintas Simono Dacho vardas. -
Laikraščio „Memeler Dampfboot“ spaustuvė ir redakcija, Buvusi Herkaus Manto g. 1
Dabartinė Herkaus Manto gatvė turėjo itin daug pavadinimų. XVIII a. antroje pusėje ši gatvė vadinosi Ilgąja, 1884 m. – Libauerstrasse, 1935 m. lietuviai pervadino gatvę Liepojos vardu, tačiau karo metu ji vėl buvo pervadinta ir gavo Reichstago prezidento Hermano Geringo vardą. Po karo grįžęs Liepojos pavadinimas netrukus buvo pakeistas į Herkaus Manto, kuris išliko iki šiol. Gatvės pradžioje stovintis pastatas Herkaus Manto g. 1 suprojektuotas architekto H. Reismanno. Herkaus Manto g. 1 – tai Zybertų šeimos užsakymu suprojektuotas pastatas, kuriame buvo įsikūrusi prieškario metu leisto laikraščio „Memeler Dampfboot“ (vok. Klaipėdos garlaivis) spaustuvė bei redakcija. Pastatas iškilo XX a. pradžioje, o Antrojo pasaulinio karo metais buvo bomborduotas, tad pusė jo fasado buvo sunaikinta. Sovietmečiu atstatant pastatą nebebuvo laikomasi bauhauzo stilistikos, atsisakyta vertikalaus per tris aukštus ėjusio erkerio pietiniame fasade, pristatyti balkonai, pakeista stogo forma, pastato fasadą „papuošė“ sovietinė simbolika. -
Taupomoji kasa, Herkaus Manto g. 2
1938 m. architekto Pauliaus Giesingo suprojektuotas Taupomosios kasos pastatas dar vadinamas tiesiog Giesingo namu. Giesingo suprojektuoti bauhauzo statiniai pasižymi ir ekspresionizmo, neogotikos estetiniais principais. Architektas modernioje architektūroje nevengė pasitelkti klinkerinių plytų, puošė jomis pastatų portalus. Tokiu būdu P. Giesingo statiniai įgavo neogotiško veržlumo, dinamikos ir puošnumo. Taupomosios kasos pastatas – vienas gražiausių Klaipėdos pastatų, prie kurio projektavimo taip pat prisidėjo Carlas Baxmannas. Dalis pastato pakelta ant kvadratinių klinkerinių plytų kolonų, tokiu būdu sukuriant laisvą praėjimą pėstiesiems. Pastatas yra bauhauzo stiliaus bei papuoštas sienų mozaikomis, pastate vyrauja asimetrija, skirtingose pastato pusėse skiriasi kolonų dydžiai. Langų dydžiai taip pat nevienodi, dalis pastato elementų pasiskolinti iš šiaurietiškosios gotikos. Vientisą kompleksą sudaro 3 skirtingi pastatai. Kampinį pastatą puošia du gotiką primenantys frontonai, o šiaurės fasadą – klinkerinių plytų mūrijimo laiptinė. Šis ir kitapus gatvės stovintis pastatas formuoja Herkaus Manto gatvės pradžią. -
Pastatas Vytauto g. 24 A
Tai vienas gražiausių bauhauzo stiliaus pastatų Klaipėdoje. Švelniai suapvalintos pastato briaunos, platūs langai, simetriškas ir aiškus fasadas, dviejų vertikalių ir horizontalaus tūrio samplaika atspindi svarbiausius bauhauzo principus. Šio pastato architektūra šiek tiek panaši į Klaipėdos respublikinės ligoninės pastatų stilistiką. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog šiame pastate klinkerinių plytų nėra, tačiau vyrauja šviesios spalvos, skirtingų tūrių derinimas, horizontalus fasado skaidymas. -
Maršruto schema
Maršruto atstumas 6 km, trukmė apie 2 val. Išsamų maršrutą galite apžiūrėti Google
