Eglė Kontutytė rekomenduoja
Sterben im Sommer

Knygoje „Sterben im Sommer“ Zsuzsa Bánk išdrįsta kalbėti apie mirtį. Ir ji tai daro subtiliai, atvirai ir be galo tikrai. Pasakotoja sugrįžta į Vengriją praleisti paskutinės vasaros su tėvu jo gimtinėje prie Balatono ežero, lydi ir lanko jį ligoninėse, o jo netekusi, jaučia tėvo buvimą šalia.
Ši knyga apie netektį ir gedulą, apie visas jų formas. Tai – subtilus terapijos seansas, padedantis išgyventi artimo mirtį, prisijaukinti ją, susitaikyti su artimųjų nebuvimu, paliekant viltį – mirusieji yra su mumis.

Ši knyga – taip pat pasakojimas apie paribio išgyvenimus. Autorė jautriai brėžia punktyrinę liniją tarp gyvenimo ir mirties, tarp vaikystės ir dabarties, tarp dviejų tėvynių – Vengrijos ir Vokietijos, tarp dviejų kartų ir patirčių – imigrantų iš Vengrijos sovietinės įtakos laikotarpiu ir jų vaikų, gimusių Vokietijoje, bet pažymėtų dviejų tėvynių ženklu, tarp dviejų pasaulių – rytų ir vakarų.

Tai – knyga visiems. Tiems, kas išgyveno artimų žmonių netektį, ji padės prisiminti išėjusius, akimirkas praleistas kartu, dar kartą, išgyvenant netekties skausmą, išsivaduoti. Tiems, kurių ši neišvengiamybė laukia, ši knyga parodys, kad į netekties skausmą turime pasinerti, nebėgti nuo jo, apie jį kalbėti.
Tai – knyga visiems, nes tai – gražus pasakojimas, tai – jausmų, būsenų, vaizdų, įvykių ir prisiminimų koliažas, susiųtas skausmo, gedulo ir melancholijos siūlu.
 

Verlag S. Fischer