Moksliniai tyrimai
Trumpa ES paramos fondų istorija

Dar Stephenas Hawkingas žinojo – breksitas nepalankus britų mokslininkams. Kas būtų, jei ateityje jiems tektų atsisakyti ES finansavimo?

Eric Bonse

Stephenas Hawkingas – žymiausias savo kartos mokslininkas: jo sukurta „Trumpa laiko istorija“ tapo bestseleriu, o „juodųjų skylių“ teorija išgarsėjo visame pasaulyje. Mažiau žinoma, kad S. Hawkingo mokslinė veikla buvo finansuojama ES mokslinių tyrimų programos „Horizontas“ lėšomis ir kad šis britų mokslininkas ragino savo šalį nesitraukti iš ES.

S. Hawkingas baiminosi, kad dėl breksito bus sunkiau pasinaudoti ES paramos fondais ir prasidės protų nutekėjimas. Kartu su 150 mokslininkų jis prieš pat mirtį pasirašė viešą laišką, kuriame teigiama, kad Didžioji Britanija gauna gerokai daugiau lėšų iš ES tyrimų biudžeto nei pati sumoka. Kasmet ES paramai finansuoti skiriama apie 930 mln. eurų.

Šie pinigai tenka ne tik garsiausiems vietos mokslininkams, tokiems kaip S. Hawkingas. Programos lėšomis taip pat finansuojama iš kitų ES šalių atvykusių mokslininkų veikla ir tarpvalstybiniai mokslinių tyrimų projektai. Negavus paramos lėšų, kurios 2014–2020 m. turėtų sudaryti 80 mlrd. eurų, tektų nutraukti tūkstančius projektų. Tokiu atveju ES atsiliktų nuo kitų pasaulio šalių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Priešingai nei ankstesnė bendroji programa, „Horizontas 2020“ yra ne „tik“ bendroji mokslinių tyrimų programa. Pagrindinis dėmesys joje skiriamas ir moksliniams tyrimams, ir inovacijoms. Jos lėšomis finansuojami projektai, kurie aprėpia visą inovacijų grandinę – nuo fundamentinių tyrimų iki produktų ir paslaugų pateikimo rinkai.  

Kas atsitiktų, jei mokslininkams tektų išsiversti be ES paramos? Jungtinės Karalystės Lordų rūmai įvertino pasekmes ir pristatė „blogiausio atvejo“ scenarijų, jei breksitas būtų chaotiškas, t. y. šalis išstotų be susitarimo. Tokiu atveju būtų nurėžta maždaug 44 proc. iki šiol pagal programą „Horizontas“ skiriamo finansavimo, kadangi jis nenumatytas trečiosioms šalims už ES ribų.

Maža to, tai neigiamai atsilieptų tarpvalstybiniam mokslininkų bendradarbiavimui. Didžiajai Britanijai tai reikštų kartų pralaimėjimą – šalis prarastų lyderės pozicijas. Taigi nieko nuostabaus, kad dauguma britų mokslininkų pasisako prieš breksitą – kaip ir S. Hawkingas.