grįžti

За Свабоду / Už laisvę. Christinos Stohn fotografijos

Po suklastotų 2020 m. prezidento rinkimų Baltarusijoje daugiau kaip 40 tūkstančių baltarusių emigravo į Lietuvą, dauguma jų – į Vilnių. Paroda „За Свабоду“ (liet. „Už laisvę“) atskleidžia skvarbų Christinos Stohn žvilgsnį į egzilyje gyvenančių baltarusių gyvenimo sąlygas ir jų kolektyvinę tapatybę. Portretai sukurti ne savuose laikino prieglobsčio interjeruose. Žiūrovai labai nesuklys nuspėję, kad už vieno ar kito veido slypi kankinimai, šantažas, suimti artimieji. Bet portretai vis tiek taikūs, o jų fonas – Vilnius, žaizdas gydantis miestas. Jis tarsi namai, tik truputį kitokie. Nuotraukų užkulisiuose fotografė kelia daug klausimų, vienas jų: kaip žmogus nusprendžia, kur vyks – į Vilnių ar į Varšuvą? Atsakymas labai paprastas: iš Vilniaus sugrįši greičiausiai.

Christina Stohn gyvena Breisgau Freiburge, Vokietijoje, kur dirba kaip laisvai samdoma fotografė. Jos kūrybiniai darbai skirti kolektyvinės tapatybės temoms.

Maksas, 64 m., kultūrologas ir medijų analitikas

Maksas, 64 m., kultūrologas ir medijų analitikas

Savo disidentiniuose „YouTube“ vaizdo įrašuose „Shocking Cult“ (liet. „Šokiruojantis kultas“) Maksas kritikuoja Baltarusijos kultūros politiką. Po kai kurių artimų draugų ir bendradarbių įkalinimo jam tapo per daug pavojinga gyventi šioje autokratinėje valstybėje, todėl 2021 m. rugpjūtį jis nusprendė pasitraukti į Vilnių. Maksas gavo leidimą gyventi Lietuvoje iki 2023 m. birželio mėn. ir toliau iš čia transliuoja savo laidą „Shocking Cult“. Neaišku, ar jo leidimas laikinai gyventi bus pratęstas.

© Christina Stohn

1/12

Michašas, 21 m., medicinos studentas

Michašas, 21 m., medicinos studentas

Už tai, kad organizavo protestus Baltarusijos valstybiniame medicinos universitete (BSMU) Minske, Michašą pašalino iš universiteto. Jau išvykęs iš Baltarusijos jis gavo SMS su pasiūlymu likti universitete – su sąlyga, kad sustabdys demonstracijas akademiniame miestelyje. Pasirašyti priėmimo dokumentus dekanas paragino Michašo tėvus, tačiau šie nesutiko. Michašas truputį kalba vokiškai, nes išvykęs du mėnesius praleido Diuseldorfe.

© Christina Stohn

2/12

Daša, 39 m., IT specialistė, su Hana

Daša, 39 m., IT specialistė, su Hana

Į Vilnių Daša atvyko su dviem paaugliais vaikais ir kalaite Hana. Pasiimti asmeninių daiktų bėgdama nelabai galėjo, tad jau Lietuvoje nusipirko dailininko Andreyaus Savitskio paveikslą. Jame – Kurapatai, tai miškas Minsko pakraštyje, kur 1937 – 1941 m. nužudyti dešimtys tūkstančių žmonių, tapusių sovietinės slaptosios policijos NKVD politinių represijų aukomis.

© Christina Stohn

3/12

Roberto, 56, grafikas

Roberto, 56, grafikas

Kuboje gimęs Roberto 30 metų gyveno Baltarusijoje. 2020 m. dalyvavo protesto eisenose, už tai buvo suimtas. Daugiau kaip metus jį laikė Minsko Okrestinos kalėjime, kur teko patirti fizinį ir psichinį smurtą. Nors Roberto žmona ir trys vaikai gyvena Baltarusijoje, jis, atseit pats, kaip turistas, panoro būti išvežtas į Rusiją. Padedant iniciatyvai „Bysol“ Roberto gavo humanitarinę Lietuvos vizą.

© Christina Stohn

4/12

Sviatlana, 39 m., politikė

Sviatlana, 39 m., politikė

Savo kandidatūrą į prezidento postą kėlusi moteris po rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai įvertino kaip manipuliuotus, 2020 m. rugpjūtį išvyko pas vaikus į Vilnių. Išeivijoje ji tapo svarbiausia opozicijos figūra. Komanda, su kuria Sviatlana dirba nacionaliniais ir tarptautiniais klausimais, laikoma Baltarusijos visuomenę atstovaujančiu organu ir siekia demokratinės Baltarusijos. Saugumo sumetimais Sviatlaną buvo galima fotografuoti tik jos biure.

© Christina Stohn

5/12

Ana, 39 m., žurnalistė su kate Oksi

Ana, 39 m., žurnalistė su kate Oksi

2020 m. lapkritį Ana su sūnumi pabėgo į Vilnių, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo už dalyvavimą protestuose. Padėčiai Baltarusijoje toliau blogėjant, 2021 m. kovo mėn. paskui ją atvyko ir jos vyras su dviem katėmis – Oksi ir Sara. Nuo to laiko šeima nepraranda vilties greitai sugrįžti namo. Ana yra išleidusi dvi knygas: „Drugelių medžioklė“ ir „Bijau gyventi, mama“. 2022 m. spalį Štutgarto teatro „Kupala“ aktoriai/-ės pastatė spektaklį pagal jos dienoraštį, kuriame ji aprašo įvykius, savo mintis ir jausmus po priverstinio persikėlimo į Vilnių.

© Christina Stohn

6/12

Leslis Knaifas, 46 m., muzikantas ir socialinių tinklų vadybininkas

Leslis Knaifas, 46 m., muzikantas ir socialinių tinklų vadybininkas

Folklorinio metalo grupės „Gods Tower“ vokalistas Leslis savo sceninį vardą naudoja kaip pseudonimą. 2020 m. rugsėjį Leslis buvo sulaikytas aštuonioms dienoms, po to kai surengė baltarusių roko dainininko Aleksandro Pamidorau koncertą namų kieme. 2020 m. rugpjūčio mėn. jo komentaras apie vieną politiką „YouTube“ kanale buvo pripažintas „valstybės pareigūno įžeidimu“ ir Lesliui buvo skirta maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Nors jis buvo pagrindinis šeimos maitintojas, jam sunkia širdimi teko palikti šeimą ir su organizacijos „Bysol“ pagalba evakuotis į Vilnių.

© Christina Stohn

7/12

Vera, 43 m., kultūros vadybininkė ir vertėja

Vera, 43 m., kultūros vadybininkė ir vertėja

2021 m. rugsėjį išvykdama į Vilnių trylikametė Veros dukra tegalėjo pasiimti vieną lagaminą. Tėvų nuostabai mergaitė įsidėjo zuikį Zaiką, tai vokiečių kalbos mokytojos ir bibliotekininkės, su kuria mama dirbo Goethe‘s institute Minske, rankų darbo dovana.

© Christina Stohn

8/12

Adamas, 9 m., mokinys, su Koša

Adamas, 9 m., mokinys, su Koša

Adamas lankė Lietuvoje savo tėvą, kai berniuko tėvai nusprendė, kad mama su sūnumi į Baltarusiją negrįš – dėl vis nesibaigiančios žmogaus teisių bei politinės krizės ir dėl draudimo Baltarusijos piliečiams nuo nuo 2020.12.20 išvykti iš šalies. Adamo tėtis buvo priverstas palikti Baltarusiją dėl politinių represijų. Tad mama su sūnumi liko Vilniuje, nors bagažą buvo susidėję tik trumpai kelionei. Gimtadieniui Adamas norėjo vienintelės dovanos – Minske likusios katės Košos. Su diasporos pagalba mamai po keturių mėnesių pavyko atvežti Košą į Vilnių.

© Christina Stohn

9/12

Nikolajus, 41 m., dokumentinių filmų kūrėjas ir žurnalistas

Nikolajus, 41 m., dokumentinių filmų kūrėjas ir žurnalistas

Socialiniuose tinkluose Nikolajus paskelbė masinių protestų 2020 m. rugpjūčio mėnesį nuotraukas ir video įrašus, tų pačių metų rugsėjį jį suėmė namuose, 35 dienas jis praleido įvairiuose kalėjimuose, sunkias nelaisvės sąlygas fiksavo dienoraštyje. Suėmus ir žmoną, kuriai visą naktį teko praleisti policijoje, šeima padedant humanitarinėms organizacijoms bėgo iš Baltarusijos į Ukrainą, o iš ten į Lietuvą. Nikolajus sukūrė du dokumentinius filmus apie įvykius Baltarusijoje.

© Christina Stohn

10/12

Hana, 28 m., žurnalistė ir menininkė

Hana, 28 m., žurnalistė ir menininkė

Hana iš Baltarusijos į Vilnių persikėlė būdama septyniolikmetė – studijuoti grafinį dizainą laisvoje šalyje. Dabar ji dirba korespondente nepriklausomos televizijos „Belsat TV“, kuri transliuoja žinias baltarusių kalba. Laisvalaikiu Hana tapo – tai jos būdas reaguoti į socialinę padėtį Baltarusijoje: akrilo dažais ant drobės atsirado ciklas „Balta – raudona – balta“.

© Christina Stohn

11/12

Viktorija, 26 m., žmogaus teisių aktyvistė ir programų koordinatorė

Viktorija, 26 m., žmogaus teisių aktyvistė ir programų koordinatorė

Baltarusijoje Viktorija buvo Kankinimų tyrimo komiteto Gardino srityje koordinatorė, atsakinga už žmogaus teisių klausimus. Po 2020 m. rugpjūčio įvykių ji dirbo su policijos smurto aukomis, politiniais kaliniais, pabėgėliais ir kitomis diskriminuojamomis grupėmis. Šiuo metu ji remia Baltarusijos pilietinę visuomenę iš egzilio Vilniuje, dirbdama programų koordinatore tarptautinėje organizacijoje. Viktorija turi grafikos dizainerės išsilavinimą, ji pati sukūrė „Pahonia“ (istorinis baltarusių nacionalis simbolis, tapęs taip pat ir ir protesto judėjimo ženklu) vizualą ant savo marškinėlių. 2022 m. rugsėjį Viktorija išleido knygą „Užaugti paskutinėje Europos diktatūroje“.

© Christina Stohn

12/12