Capture Don‘t Catch

Parodos atidarymo metu atliktas performansas

Patricija Gilytė
g. 1972 m. Kaune; gyvena ir dirba Vokietijoje
       
Žodis capture gali būti verčiamas žodžiais „skaitmeninti“ arba „pagauti“. Šie žodžiai apibrėžia vaizdo kameros darbą fiksuojant vaizdus, o jų daugialypė reikšmė žaismingai atsispindi angliškame pavadinime, kuriuo Patricija Gilytė apibūdina instaliaciją ir performansą, atliekamą naudojantis atitinkama scenografija.

Pagauti ir (arba) užfiksuoti vaizdus – tai procesas, kuriame dalyvauja žmogaus akys ir smegenys. Panašūs procesai vyksta gyvūnijos pasaulyje, tačiau jie suprantami labiau kaip funkcija, užtikrinanti įvairioms gyvūnų rūšims galimybę išgyventi. Tokia funkcija netgi lemia atitinkamos rūšies išorę, pvz., kurioje galvos vietoje yra akys. Gyvūnams matymas padeda medžioti arba pasislėpti kilus pavojui.

Darbe Capture Don't Catch pirmiausia persidengia du interpretacijos lygmenys: gamta kaip žmogaus prieglobstis neramiais laikais ir gamta kaip natūrali tam tikrų gyvūnų rūšių slėptuvė. Beveik identiškai pasikartojantys į pelėdą panašaus padaro judesiai atrodo visiškai beprasmiai, kol stebėtojas supranta, kad vieninteliai pagrindiniai (besikeičianys vietomis) nufilmuoto siužeto poliai yra stebėjimas ir buvimas stebimu. Stebėjimas ir medžiojimas arba medžiojamojo vaidmuo lieka vieninteliai galimo sprendimo variantai. Vis dėlto gamta nėra saugus prieblobstis.

Ar mes, žmonės, technologijomis susaistyti tarpusavyje, dar galime būti atpažįstami kaip individai, o gal mes jau elgiamės kaip medžiojantys arba medžiojami beveik panašios rūšies egzemplioriai?
 
patricija-gilyte.net

Grįžti į pradžią