Išgelbėti maisto produktai
Ar dar tinka, ar jau reikia išmesti?

Ar dar tinka, ar jau reikia išmesti? Vokietijos namų ūkiuose daugiausia išmetama vaisių ir daržovių.
Ar dar tinka, ar jau reikia išmesti? Vokietijos namų ūkiuose daugiausia išmetama vaisių ir daržovių. | Nuotr. (fragmentas): © Sirplus

Kasmet Vokietijoje beveik 13 milijonų tonų maisto produktų iškeliauja į sąvartynus. Maisto produktų ir žemės ūkio ministerija užsibrėžė tikslą iki 2030 m. per pusę sumažinti maisto produktų švaistymą. Ši tema jau anksčiau parūpo privačioms iniciatyvoms.

Petra Schönhöfer

Kiekviename Vokietijos namų ūkyje per metus vidutiniškai išmetama apie 75 kg maisto. Tai matyti iš 2019 m. Štutgarto universiteto ir Johanno Heinricho von Thüneno instituto atliktų apskaičiavimų, kuriuos užsakė Maisto produktų ir žemės ūkio ministerija (MPŽŪ). Reikia nepamiršti, kad jei atliekomis virsta obuoliai, duona ar sūris, vadinasi, eikvojami ir jiems pagaminti reikalingi ištekliai: dirvožemis, vanduo ir trąšos, taip pat derliui nuimti, apdoroti ir pervežti reikalinga energija. Todėl politikai rimtai ėmėsi šio klausimo – su informacine kampanija „Pagalvok prieš išmesdamas!“ (Zu gut für die Tonne!) MPŽŪ siekia Vokietijoje iki 2030 m. per pusę sumažinti vieno žmogaus išmetamų maisto produktų kiekį. Vis dėlto ši tema nėra nauja – daug iniciatyvų jau seniai kovoja su maisto švaistymu.

Staleli, pasidenk!

Vienas didžiausių Vokietijos socialinių judėjimų veikia jau išbandytu metodu: nuo 1993 m. rėmėjų finansuojama, pelno nesiekianti organizacija „Die Tafeln“ visoje Vokietijoje surenka kokybiškus maisto produktus (dažniausia tai maisto produktai, kurių niekas nenupirko mažmeninės prekybos parduotuvėse) ir juos nemokamai arba už simbolinį mokestį išdalija skurstantiems žmonėms. Šiuo metu „Die Tafeln“ Vokietijoje kasmet išgelbsti apie 264 000 tonų maisto produktų iš 30 000 prekybos centrų. Ateityje dalyti maisto produktus bus dar paprasčiau – naudojantis mobiliąja programėle.
Visoje Vokietijoje „Die Tafeln“ išdalija likusius nesuvalgytus maisto produktus skurstantiems žmonėms.
Visoje Vokietijoje „Die Tafeln“ išdalija likusius nesuvalgytus maisto produktus skurstantiems žmonėms. | Nuotr. (fragmentas): © picture alliance/Jörg Carstensen/dpa

Nulis atliekų: tinka ir lapai, ir šaknys

Daugybe mažesnių iniciatyvų stengiamasi pabrėžti kasdieninės maisto ruošos reikšmę, šiam reikalui net organizuojami virėjų konkursai, tačiau vis tiek Vokietijos namų ūkiuose dažniausiai išmetami produktai yra vaisiai ir daržovės. 2014 m. Berlyne įkurta „Restlos Glücklich“ asociacija organizuoja seminarus apie maisto produktų švaistymą ir klimatui nekenkiančią mitybą. „Nulis atliekų“ pavadintuose virėjų seminaruose mokomasi, kaip kūrybiškai panaudoti likučius, laidoje „Online-Kitchen“ (gyvai internete) burbuliuoja gardi sriubytė iš žiedinio kopūsto lapų. Likučių gelbėtojai vadovaujasi Esther Kern, „Leaf to root“ (angl. nuo lapų iki šaknų) judėjimo Vokietijoje iniciatorės, idėjomis. Ruošdama maistą ji sunaudoja daržoves nuo lapų iki šaknų: moliūgų lapų tyrei, ridikų lapų salotoms su moliūgų sėklomis, miso sultiniui iš lukštų ir nuopjovų. Kompostui beveik nieko nelieka.
Berlyno maisto likučių gelbėtojai iš asociacijos „Restlos Glücklich“ siūlo seminarus apie klimatui nekenkiančią mitybą ir maisto ruošimo seminarus, kuriuose mokoma, kaip ruošti maistą be atliekų.
Berlyno maisto likučių gelbėtojai iš asociacijos „Restlos Glücklich“ siūlo seminarus apie klimatui nekenkiančią mitybą ir maisto ruošimo seminarus, kuriuose mokoma, kaip ruošti maistą be atliekų. | Nuotr. (fragmentas): © Restlos Glücklich /Joris Felix Patzschke

Švaistūnų visuomenė

Prekybos įmonės Vokietijoje išmeta tik keturis procentus maisto produktų, o namų ūkiai yra atsakingi už daugiau kaip pusę viso išmetamo maisto. Juose kasmet susidaro apie septyni milijonai tonų atliekų. Remiantis Štutgarte atliktu tyrimu, maždaug 40 procentų šių atliekų nesusidarytų, jei vartotojai mažiau pirktų, produktus tinkamai laikytų ir geriau pagalvotų prieš juos išmesdami. Šiuo atveju padėtų kampanijos Zu gut für die Tonne! mobilioji programlėlė, skirta nusipirkti produktus, planuoti jų atsargas ir juos laikyti, be to, joje pateikiama daugiau kaip 400 receptų, skirtų visiems likučiams suvartoti.

Nebijokite galiojimo datos

Maisto produktai išmetami dėl dar vienos priežasties – tai nurodytas minimalaus galiojimo laikas (MGL). Priešingai, nei dažnai manoma, MGL nereiškia, kad tą dieną maisto produktas taps netinkamu vartoti, juo tiesiog nurodomas trumpiausias galiojimo laikotarpis, o maisto produktai po šios datos dar gali būti vartojami kelias dienas ar net mėnesius. Vis dėlto, remiantis „Forsa“ (rinkos tyrimų bendrovė) tyrimu, kas penktas vokietis išmeta savo maistą, nes baigėsi jo galiojimo laikas. Norėdama sustabdyti šią tendenciją, Štutgarto įmonė „Tsenso“ kuria naują programėlę „Fresh Index“, kuri turėtų apskaičiuoti tikrąją galiojimo datą. Nuskenavę brūkšninį kodą galutiniai vartotojai gauna informaciją apie tikrąjį maisto produkto šviežumą. Kaip ir Berlyno asociacija „Restlos Glücklich“, „Tsenso“ buvo nominuota 2020 m. Zu gut für die Tonne apdovanojimui.

Dalijimasis maistu

Šiuo metu maisto likučių naudotojai ir maisto produktų gelbėtojai gali džiaugtis visa puokšte mobiliųjų programėlių ir iniciatyvų internete. Pavyzdžiui, galima užsisakyti produktų „Sirplus“, internetiniame prekybos centre, kuriame parduodami maisto produktai su pasibaigusia galiojimo data, arba su „Etepetete“ programėle iš ekologinio ūkio nusipirkti prasčiau atrodančių daržovių. Be to, daugelis naudojasi kitomis priemonėmis, kaip antai dalijimosi maistu platformomis. 2012 m. ši iniciatyva gimė Berlyne ir virto tarptautiniu judėjimu su daugiau kaip 200 000 narių Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir kitose Europos valstybėse. Dalijimosi maistu entuziastai gelbsti maisto produktus, kurių nebereikia namuose arba kurių per daug prigamino įmonės, ir siūlo juos savo tinklalapyje. Arba sudeda juos tam tikrose vietose, vadinamuosiuose „Fair-Teiler“ – tai lentynos ar šaldytuvai lengvai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, universitetų miesteliuose ar bendrose organizacijų patalpose, kur galima padėti ir nemokamai pasiimti likusius maisto produktus. „Fair-Teiler“ lentynos įtraukiamos į platformą ir visiems naudotojams nurodomos žemėlapyje. Su mobiliąja programėle „Uxa“ taip pat galima padovanoti maisto produktų likučius alkaniems valgytojams.
Startuolis „Sirplus“ savo „gelbėjimo parduotuvėse“, kaip čia, pvz., Berlyne Frydrichhaine, ir internetinėje parduotuvėje parduoda maisto produktus, likusius gamintojams ir didmenininkams.
Startuolis „Sirplus“ savo „gelbėjimo parduotuvėse“, kaip čia, pvz., Berlyne Frydrichhaine, ir internetinėje parduotuvėje parduoda maisto produktus, likusius gamintojams ir didmenininkams. | Nuotr. (fragmentas): © Sirplus/Martin Egbert

Stebuklingi krepšiai prieš darbo pabaigą

Danijoje sukurta nemokama programėlė Too Good To Go už mažesnę kainą siūlomi neįtikėtini „stebuklingi krepšiai“: prekybos centre veikiančios įmonės prieš pat darbo pabaigą išdėlioja likusius patiekalus, o pirkėjas gali juos rezervuoti, sumokėti už juos „Paypal“ mokėjimo sistemoje arba kredito kortele ir pasiimti restorane. Jam į rudą popierinį maišą sudedami likę neparduoti kepyklos produktai arba restorano pusryčių meniu likučiai. Puikūs patiekalai, kurie tikrai būtų išmesti į šiukšlių dėžę, jei niekas jų nenusipirktų.