Mes – trečioji karta
Vengrija

Martin Kerner, Pécs

Martinas gimė Pėče, kur šiuo metu ir studijuoja. Kiek prisimena, namie ir šeimoje jis visada kalbėdavo švabų dialektu, be to, jis puikiai kalba ir bendrine vokiečių kalba, ir vengriškai. Dėl ryšių su šeima jam artimiausias švabų dialektas, kurį laiko savo gimtąja kalba. Martino manymu, tikra tapatybė neegzistuoja be kalbos. Jam labai gaila, kad žmonių, su kuriais jis gali bendrauti gimtąja kalba, nuolat mažėja.

Mónika Takács, Palotabozsok

Monika gimė 1991 m. Palotabožoke (Palotabozsok). Jos seneliai iš motinos pusės buvo švabai. Nors vokiečių kalbos mokėsi tik mokykloje, ji labai stengiasi puoselėti švabų tradicijas ir didžiuojasi vokiška kilme, kuri vaidina svarbų vaidmenį suvokiant savo tapatybę. Monika – aktyvi Jaunųjų Vengrijos vokiečių bendrijos narė.

Zsanett Melcher, Nemesnádudvar

Zsanetta gimė 1988 m. Ji gyvena Nemešnadudvare (Nemesnádudvar) ir studijuoja Eötvöso Lorándo universiteto Germanistikos fakultete. Ateityje ji norėtų dirbti mokytoja. Neseniai ji baigė pedagoginę praktiką Vengrijos vokiečių švietimo centre Bajoje. Vaikystėje seneliai su ja kalbėdavo Dunojaus švabų tarme, o tėvai – vengriškai. Paaugus vengrų kalba ėmė atrodyti vis svarbesnė. Vengrų kalbą Zsanetta laiko gimtąja kalba, o save pačią priskiria prie Vengrijos vokiečių. Ji didžiuojasi savo kilme ir vokiečių kalbos žiniomis. Tapatybė jai pirmiausia reiškia tradiciją, tačiau kalbai ji taip pat skiria svarbų vaidmenį.