Veronika Kovačič, Maribor
Veronika, gimusi 1979 metais Maribore, slovėnų kalbą laiko savo gimtąja kalba. Tuo metu, kai augo jos močiutė Ana, vokiečių kalba buvo valstybinė Mariboro kalba, tačiau šiandien Ana yra viena iš nedaugelio, kurie dar aktyviai vartoja tuometinio Marburgo vokiečių kalbą. Veronikos mama ir močiutė šia kalba bendrauja kasdien, o ji pati jos išmoko dar vaikystėje, pavyzdžiui, per šeimos išvykas. Šiuo metu ji studijuoja germanistiką ir teigiamai žiūri į tai, kad griežtos šalių, tautybių ir kultūrų ribos tampa nebe tokios svarbios.
Sandra Semida, Kočevje
Sandra save vadina slovėne, turinčia bosnių, kroatų ir gotšerų-vokiečių šaknų. Ji tik šiek tiek kalba vokiškai, nes jos tėtis ir senelis, abu gotšerai, nenorėjo jos mokyti šios kalbos. Sandros senelis vaikystėje patyrė slovėnų partizanų grėsmę, todėl baiminosi gotšeriškumo. Po karo daugelis gėdijosi „valstiečių kalbos“, todėl ir jos tėtis su ja niekada nekalbėjo vokiškai. Tačiau šiandien Sandra didžiuojasi tuo, kad turi gotšeriškų šaknų ir šiek tiek moka vokiečių kalbą.