Interviu Penki klausimai 2014 m. Goethe‘s instituto stipendininkėms

Penki klausimai 2014 m. Goethe‘s instituto stipendininkėms
© Goethe-Institut

2013–2014 m. m. aštuonioms vokiečių kalbos mokytojoms ir dėstytojoms buvo paskirtos Goetheʼs instituto stipendijos seminarams Vokietijoje. 2014 m. vasarą stipendininkės sėmėsi žinių Miunchene, Berlyne, Gautinge, Brėmene ir Drezdene. Grįžusios į Lietuvą kiekviena jų paruošė savo seminaro modulį, kurį pristatė 2014 m. lapkričio 28 d. Goetheʼs institute Vilniuje vykusioje „Stipendininkų biržoje“. Po renginio stipendininkės pasidalino savo įspūdžiais iš seminarų Vokietijoje. 

Į Goethe`s instituto klausimus atsakė Kristina Andriukevičiene (Kauno raj. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija), Jurgita Eidukoniene (Vilkaviškio raj. Keturvalakių mokykla – daugiafunkcinis centras), Vilma Paliene (Kauno jėzuitų gimnazija), Ramune Sarnickiene (Valstybės institucijų kalbų centras) ir Anželika Zujeva (Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla). 

Kaip kilo mintis teikti paraišką Goethe’s instituto stipendijai?

Kristina Andriukevičienė: Visada norisi tobulėti, sužinoti daug naujo, geriau pažinti Vokietiją, o tai įmanoma tik gavus Goethe’s instituto stipendiją. 

Jurgita Eidukonienė: Norėjau patobulinti savo profesinę kompetenciją ir vokiečių kalbos žinias. Dirbant mokykloje pasitaiko mažai galimybių nenutrūkstamai komunikuoti vokiškai. 

Ramunė Sarnickienė: Norėjau įgyti daugiau žinių, vedant seminarus, praplėsti akiratį, pasisemti patirties iš kitų kolegų. Žinojau, kad Goethe`s instituto seminarai labai turiningi ir kvalifikuotai parengti.

Kokiam seminarui Vokietijoje gavote stipendiją? Kas lėmė Jūsų pasirinkimą?

Jurgita Eidukonienė: Seminaro tema buvo „Vokiečių kalba mokytojams“ (Drezdene). Mano pasirinkimą lėmė temos aktualumas ir įvairovė, norėjosi seminaro, kuriame būtų ir gramatikos, ir krašto pažinimo, ir literatūros, ir istorijos temos. Labai nudžiugau, turėdama puikią progą aplankyti Drezdeną, kuris yra tikras Vokietijos kultūros lopšys. 

Vilma Palienė: Važiavau į seminarą Miunchene „Daugiau autonomijos besimokantiems“ Norėjosi kažko naujo. Pavyko. 

Anželika Zujeva: „Vokiečių kalbos reklama“. Kadangi man ta tema labai aktuali, kiekvienais metais agituojant penktokus mokytis vokiečių kalbos, buvo labai įdomu sužinoti, kaip tai vykdo kitų šalių vokiečių kalbos mokytojai, ir, žinoma, papasakoti apie mano atliktą darbą. 

Ramunė Sarnickienė: Seminaras – „Naujovės patyrusiems pedagogų kvalifikacijos kėlimo seminarų vadovams“. 

Kadangi jau turiu šiek tiek patirties kaip seminarų vadovė, norėjosi ją pagilinti ir paįvairinti, pasisemti naujų impulsų ir idėjų. Esu labai patenkinta savo pasirinkimu. 

Kristina Andriukevičienė: Aš gavau stipendiją seminarui, kuris buvo organizuojamas Miunchene, „Literatūra ir kinas jaunimui vokiečių kaip užsienio kalbos pamokose“. Pasirinkau šį seminarą, nes norėjau sužinoti, kaip galima naudoti trumpametražius bei vaidybinius filmus pamokose ir kaip pritaikyti literatūrinius tekstus pamokoms. Be to, norėjau gauti pačią naujausią informaciją šiomis temomis.

Kuo seminaras buvo naudingas? 

Jurgita Eidukonienė: Seminaras pateisino visus mano lūkesčius. Kaip mokytoja patobulinau savo žinias įvairiapusiškai. Diena pralėkdavo nepastebimai, nes veiklos įvairovė buvo stebinanti: ryte vykdavo kalbos kursai, popiet – istorija, krašto pažinimas, literatūra, ekskursijos po Drezdeną ir t.t. Kiekvieną dieną visos temos kuo puikiausiai persipindavo tarpusavyje. Vadovės paprastumas ir grupės narių draugiškumas suteikė laisvumo pojūtį, kas labai padėjo mokymuisi, mini atsiskaitymams bei savarankiškų darbų pristatymams. 

Vilma Palienė: Sužinojome daugybę metodų, juos išbandėme, po to juos aprašėme mokymosi platformoje ir dabar bet kada galime ją atsidaryti ir naudoti viską, ką sukaupėme per tas dvi savaites. Pažinome daugybę kitų kultūrų: mums egzotiškai atrodė mokytojų iš Afrikos patirtis: jos dirba su 60–100 mokinių vienu metu ir nė viena neverkia, kad sunku vesti pamoką. 

Buvo labai įdomu susipažinti su Bavarijos kultūra ir gamta. Aplankėme Chiemsee ežerą su visomis jo salomis ir karaliaus Liudviko II auksines pilis. Apie šio vokiečių karaliaus gyvenimą nuostabus gidas tiek pripasakojo, kad dabar pamokose vaikams turiu ką pasakyti. Ne tik pateikti sausą informaciją, kada gimė ar mirė. 

Aplankėme paveikslų galerijas, Naująją ir Senąją pinakotekas, ten kūrėme projektus. Vienas dalykas, kas šiek tiek trikdė: prieš seminarą ir po jo vieną savaitę reikėjo internetu dalintis, ką panaudojau savo pamokose po seminaro. 

Seminaras buvo puikiai suplanuotas ir tobulai organizuotas nuo pradžios iki pabaigos. Ačiū. 

Kristina Andriukevičienė: Seminaras davė man visapusiškos naudos – ne tik pasisėmiau daug patirties, bet ir praplėčiau akiratį, pažinau Pietų Vokietiją ne iš vadovėlių, bet viską pamačiau savo akimis (Neuschwansteino pilį, Chiemsee įžymybes, Miuncheną ir t.t.); užmezgiau daug kontaktų su kitų šalių vokiečių kalbos mokytojais (planuojami įvairūs projektai); turėjau galimybę dvi savaites bendrauti tik vokiečių kalba, pažinti vokiečių kasdienybę, gyvenimo būdą ir kultūrą, su seminaro grupe lankėmės trijuose teatro pasirodymuose. 

Ramunė Sarnickienė: Įgijau daug teorinių ir praktinių žinių, galėjau išbandyti vietoje tam tikras seminaro vedimo technikas ir metodus, virtualios mokymosi aplinkos privalumus. Buvo įdomu palyginti savo patirtį su kolegų iš kitų pasaulio šalių patirtimi. Labai gerai vertinu bendravimą su seminaro vadovais, tiek dalykiškom temom, tiek ir tarpkultūrinėm ar pan. 

Seminaro kultūrinė programa buvo labai gerai apgalvota ir aktuali. 

Viena iš dalyvavimo stipendininkų atrankoje sąlygų – seminare įgytomis žiniomis pasidalinti su kolegomis Lietuvoje. Grįžusios iš seminarų Vokietijoje Jūs paruošėte savo modulius ir pristatėte juos mūsų tradicinėje „Stipendininkų biržoje“, kuri vyko 2014 m. lapkričio 28 d. Goethe’s institute. Kaip sekėsi ruoštis ir pravesti savo seminaro modulį?

Vilma Palienė: Ruoštis sekėsi tikrai puikiai, nes visą medžiagą turėjau. Susėdome su seminaro vadove Lina Milkintiene ir, jai padedant, sudėliojome modulio eiliškumą. 

Pravesti seminaro modulį sekėsi, manau neblogai, kaip pirmam kartui. Tik šiek tiek trūko laiko paruoštus metodus išsamiai išbandyti. 

Kristina Andriukevičienė: Buvo sunku pasirinkti iš gausios seminaro medžiagos, ką reikėtų pristatyti Lietuvos mokytojams. 

Anželika Zujeva: Dėkoju seminaro vadovei Margaritai Repečkienei už pagalbą ruošiantis moduliui. 

Manau, kad mano modulis pavyko. Jau Vokietijoje seminaro metu galvojau apie medžiagą, kurią galėčiau pristatyti „Stipendininkų biržoje“. 

Ką patartumėte kolegoms, kurie taip pat norėtų tobulinti savo kvalifikaciją? 

Anželika Zujeva: Paraginčiau net neabejoti ir esant galimybei taip pat paduoti paraišką Goetheʼs instituto stipendijai gauti. Esu įsitikinusi, kad Vokietijoje pakelsite ne tik savo profesinę kvalifikaciją ir patobulinsite vokiečių kalbos žinias, bet ir pabendrausite su be galo maloniais žmonėmis ir užmegsite naujus ryšius tolimesniam bendradarbiavimui. 

Vilma Palienė: Visų pirma, pildykite paraiškas ir laukite teigiamo atsakymo. Tada labai džiaukitės, nes tokia galimybė pasitaiko ne visiems. Jeigu gausite stipendiją ir nuvyksite į seminarą, išnaudokite kiekvieną akimirką, nes ji nepasikartos. 

Kristina Andriukevičienė: Būtinai kandidatuoti Goethe’s instituto stipendijai, nes tokios patirties, įgūdžių ir žinių seminaruose (Lietuvoje) neįmanoma gauti. 

Jurgita Eidukonienė: Visų pirma reikia labai norėti ir užpildyti paraišką, o patekus į laimingųjų sąrašą, tiesiog mėgautis, nes toliau seks sunkus, bet įdomus darbas.