Dvikalbiai moduliai Integruoto užsienio kalbos ir dalyko dėstymo modelis

Siekiant pasiūlyti dvikalbį dalyko dėstymą kuo platesniam moksleivių ratui, prieš kelerius metus sukurtas dvikalbių modulių modelis.

Užsienio kalba vartojama geografijos, istorijos ar šiuo metu jau ir gamtamoksliuose bei muzikos ir meno disciplinų užsiėmimuose įvairiausiomis formomis. Bene žinomiausias modelis yra dvikalbės grupės.

Vokietijoje iš viso 700 mokyklų siūlo reguliarias dvikalbes dalyko pamokas. Dvikalbėse mokyklose pirmiausia padidinamas užsienio kalbų užsiėmimų skaičius. Nuo 7 klasės atitinkama užsienio kalba pakaitomis vartojama mokomųjų dalykų pamokose. Atestatas gali būti su pažyma apie dvikalbę mokyklos pakraipą arba (kai kuriose mokyklose) galima gauti dvigubą vokiškai-prancūzišką atestatą „Abibac“ Abi-bac".

Pagrindinis dvikalbių grupių modelio tikslas yra skatinti moksleivių kalbines kompetencijas. Pirmiausia į dvikalbes mokyklas užsirašo kalbomis itin besidomintys moksleiviai. Jų pasiekimų rezultatai palyginti aukšti.

Dalyko turinio išdėstymas

Siekiant pasiūlyti dvikalbį dalyko dėstymą kuo platesniam moksleivių ratui, prieš kelerius metus sukurtas dvikalbių modulių modelis. Tai tekstų, paveikslų bei kitų priemonių ir užduočių, kurias atliekant reikia vartoti mažiausiai dvi darbines kalbas dalyko pamokoje, junginys. Moduliai naudojami skirtingose pamokų fazėse. Pirmiausia siekiama supažindinti moksleivius su (skirtingomis) kalbomis ir motyvuoti, kad jie panorėtų mokytis užsienio kalbų. Dvikalbiuose moduliuose išeities tašku pasirenkamos temos, kur geriausiai sekasi atskleisti skirtingus požiūrio taškus tuo pačiu klausimu. Tai tikslas ne tiek pakelti kalbos mokėjimo lygį, kiek atskleisti dalyko turinį ir įtraukti naujas temas. Kadangi dvikalbiai moduliai naudojami paprastose klasėse, ne visada galima tikėtis, jog moksleivių lygis bus vienodas. Taigi visuomet paraleliai vartojama ir vokiečių kalba. Taip pat siekiama lavinti ir dėstomo dalyko žodyną (abiem kalbomis).

Didelis lankstumas

Vienas iš struktūrinių modulių koncepcijos požymių yra gebėjimas prisitaikyti prie konkrečių aplinkybių. Šį modulį galima naudoti ir tuomet, jei tam tikros darbinės kalbos mokėsi tik pusė kurso lankytojų, nes tada galima integruoti dar kitą užsienio kalbą – tarkime, anglų, arba visų mokamą vokiečių kalbą. Moduliams galima panaudoti ir gimtąsias moksleivių kalbas. Kalbas vartoti reikėtų priklausomai nuo temos. Jei kalbama apie konstituciją ar žmogaus teises, galima užsiėmimuose naudoti tekstus iš skirtingų šalių jų kalbomis. Moduliai praturtina užsiėmimus kitakalbiais originaliais tekstais, kuriuos supranta atskiri moksleiviai ir gali referuoti apie juos savo grupei. Besimokantieji skaito (iš dalies savo pačių surastus) tekstus skirtingomis kalbomis, tačiau ta pačia tema. Šie moduliai vadinami „Europos moduliais“ (Krechel 2000) arba „kalbos tarpininkų moduliais“ (Abendroth-Timmer 2002). Europos moduliams daugiausia vartojamos mokykloje dėstomos užsienio kalbos, o kalbos tarpininkų moduliuose atsižvelgiama į gimtąsias moksleivių kalbas.

Minimalus pagal dvikalbio modulio koncepciją vedamos pamokos variantas yra „susitikimo kalbų modulis“, skirtas kursų dalyviams, labai menkai mokantiems darbinę kursų kalbą. Pirmiausia dviem ar daugiau kalbų pateikiamos pagrindinės sąvokos, jos paaiškinamos remiantis kiekvienos šalies kultūrinėmis tradicijomis. Tarkime, pedagoginiame kurse tema „Siècle des lumières – Aufklärung“ („Švietimas“) nebūtų dirbama su ištisais ilgais tekstais užsienio kalba, o pirmoje ilgesnėje kurso fazėje lyginamos sąvokos gimtąja ir užsienio kalbomis bei jų reikšmė.

Dar viena modulių forma yra vadinamasis „kalbinių šeimų modulis“. Šiuo atveju moksleiviai, kurie, pavyzdžiui, turi prancūzų kalbos žinių, dirba kartu su moksleiviais, turinčiais ispanų kalbos žinių, gilinamasi į ispaniškus tekstais. Besimokantieji atranda savo skaitymo gebėjimus dar viena iki šiol nepažinota kalba, o tai gali labai motyvuoti mokytis. Tuo pačiu jie įgyja pozityvios patirties padėdami vieni kitiems skaityti tekstus.

Panašaus kalbinio lygio grupėse siūlomas įprastinis „dvikalbis modulis“. Medžiaga taip derinama, kad pirmiausia pateikiama vokiška medžiaga apie dalyko turinį, o paskui tekstai užsienio kalba. Gimtoji ir užsienio kalbos užsiėmime vartojamos pramaišiui, užsienio kalbai skiriant ypatingą dėmesį. Galima įsivaizduoti, kad tokiame užsiėmime naudojamas įvadinis tekstas vokiečių kalba, kuris supažindintų moksleivius su dalyko turiniu.

Maksimaliu variantu panašaus kalbinio lygio grupėse galima pavadinti „daugiakalbystės modulį“. Čia dalyko turinys būtų pateikiamas iš įvairių perspektyvų, įvairios kalbos būtų pasirenkamos priklausomai nuo teksto.

Dvikalbiai moduliai naudojami ne tik mokyklose

Daugelyje Vokietijos federacinių žemių anglų kalba yra privaloma pirmoji užsienio kalba pradinėse mokyklose. Siekiant paskatinti mokytis kitų kalbų gali būti naudinga pasinaudoti modulių koncepcija. Tuomet moksleiviai kalbą mokosi veiksmo kontekste, kalbant apie pradinukus tai galėtų būti muzikos ir meno grupelės ar papildomi sporto disciplinų kursai, kuriuos, pavyzdžiui, dėstytų mokytojai, kuriems kokia nors užsienio kalba yra gimtoji.

Progimnazijos ir gimnazijos pakopose, žinoma, yra daug daugiau šių modulių taikymo galimybių: moksleiviai jau yra pasirengę mokytis kalbų mokykloje ir išmėginti naujas mokymosi formas. Gimnazijos pakopoje, kai mokymas yra profilinis, koks, pvz., yra Bremene, kai moksleiviai turi pasirinkti tam tikras dalykų kombinacijas, gali būti sudaromos tų pačių kalbų grupės. Taigi galima reguliariai taikyti modulius.

Be to, regis, sėkmingi bus ir bandymai išmėginti dvikalbius modulius profesiniuose suaugusiųjų kursuose, jei numatoma aiški profesijai būdinga kalbos vartojimo sritis, o moduliai yra pateikiami tarsi baigtinis mokymosi vienetas.

Skatinama savarankiškumas ir gebėjimų įgijimas

Kad moduliai būtų sėkmingai naudojami, o moksleiviai neprarastų motyvacijos, svarbu nepamiršti dėstomo dalyko tikslo ir išsaugoti įprastinę dalykui būdingą dėstymo metodiką. Tačiau tuo pačiu dėl dvikalbių modulių skirtingo kalbinio lygio grupėse labiau naudojamos grupinio darbo fazės. Jos skatina – jei mokytojas sugeba gerai organizuoti grupinį darbą – moksleivių savarankiškumą ir gebėjimų įgijimą. Reikėtų gerai apgalvoti, kiek užsienio kalbos vartoti, kad nenukentėtų dalyko turinys. Moksleiviai, vertindami užsienio kalbos vartojimą dalyko pamokoje, ypatingai pabrėžia žodyną bei gramatines struktūras. Taigi dirbant su dalykiniais tekstais labai svarbu temų parinkimas ir skaitymo strategijų vystymas. Tekstai, pasirenkami veikiau dėl kalbos paprastumo nei dėl turinio gelmės, dažniausiai demotyvuoja moksleivius.

Mokytojui naudoti modulius gali būti sudėtinga ir tuo pačiu suteikia naujų galimybių dėl to, kad reikia vis naujai pasirengti užsiėmimams mokomose grupėse. Medžiagos pamokoms kol kas nėra daug, tad reikia įdėti daugiau pastangų. Tačiau jau yra galimybių tobulintis pedagoginiuose universitetuose, seminaruose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Mokytojų profesiniu tobulinimusi rūpinasi „Comenius“ projektas MEMO.