Josef Leisen Jautrumu kalbai grįstas IDUKM – tai mokymasis iš užsienio kalbų

Vandens apytakos ciklas
© Alexander Weiler

Kas yra IDVKM?

Santrumpa IDVKM (angl. CLILiG) reiškia integruotą dalyko ir vokiečių kalbos mokymąsi. Tai ugdymo būdas integruojant (užsienio) kalbos ir dalyko mokymąsi užsienio kalba, šiuo atveju – vokiškai. IDVKM – tai dalyko pamoka, vykstanti moksleivių ir (arba) mokytojų užsienio – šiuo atveju vokiečių – kalba, o mokytojas turi kalbos ir (arba) mokomojo dalyko mokytojo kvalifikaciją. Moksleiviai ir mokytojai negyvena atitinkamoje (vokiškoje) kalbinėje aplinkoje (nėra imersijos). IDUKM (angl. CLIL) glaudžiai susijęs su dvikalbiu dalyko mokymu(si) ir dalyko mokymu(si) vokiečių kalba, kuris vyksta, pavyzdžiui, vokiškose mokyklose užsienio šalyse.

Taigi IDVKM yra ne kalbos pamoka pasitelkiant dalyką, o dalyko pamoka pasitelkiant kalbą. Todėl mokytojo kvalifikacijai keliami tam tikri reikalavimai. Viena vertus, jis turi gerai išmanyti dalyką, kita vertus, turėti mokymosi (šiuo atveju vokiečių) kalbos kompetenciją (vokiškose mokyklose užsienio šalyse vokiečių kalba dažniausiai yra gimtoji mokytojų kalba). Vadovaujantis šiuo požiūriu, užsienio kalbos didaktikos kompetencija nėra būtina. Tačiau šios kompetencijos tikimasi dvikalbėse pamokose Vokietijoje, ir ji yra būtina sąlyga norint gauti leidimą vesti dvikalbes pamokas.
 
„Sąlygos, kuriomis vyksta dalyko mokymasis pasitelkiant vokiečių kalbą, taigi dalyko turinio mokymasis vokiškai, ir vokiečių kalbos mokymasis pasitelkiant dalyko turinį, yra labai skirtingos, tai atsiskleidžia ir per šiuos klausimus:
  • Ar vokiečių kalba yra moksleivių gimtoji ar užsienio kalba?
  • Ar vokiečių kalba yra mokytojų gimtoji ar užsienio kalba?
  • Ar mokytojas turi dalyko ir (arba) kalbos mokytojo kvalifikaciją?
  • Ar moksleiviai gyvena vokiškoje kalbinėje aplinkoje (visiška imersija) ar ne?
  • Ar moksleiviams, dalyvaujantiems dalyko pamokoje, vokiečių kalba yra yra pirmoji ar antroji užsienio kalba?
  • Ar moksleivių kalbos mokėjimo lygis yra pradinis ar pažengusiųjų?
Taigi yra daug dalyko mokymosi formų pasitelkiant vokiečių kalbą” (Le Pape Racine 2004, 52).

Integruotas dalyko ir kalbos mokymasis pamokoje

Integruotas dalyko ir kalbos mokymasis pamokoje apima šias sritis:
  • Dalyko mokymasis: dalyko turinys, jo supratimas ir žinių įgijimas per metodus, taikomus dalyko pamokoje (pavyzdžiui, dedukcinis ar indukcinis metodai, hermeneutinis, euristinis, eksperimento metodai...).
  • Akademinės kalbos mokymasis: dalyko turinio pateikimo būdai, terminų daryba, dalykinės sąvokos, specifinės dalykinės kalbos struktūros (pavyzdžiui, deoksiribonukleorūgštis, tariama besvorė panardinto kūno būsena dėl Archimedo dėsnio...) ir rašytinės raiškos ypatumai.
  • Vokiečių kalbos mokymasis: tikslinės, šiuo atveju sakytinės vokiečių, kalbos kompetencijos įgijimas.
Taikant IDUKM būdą susiejamos trys didaktikos kategorijos:
  • Dalyko didaktika: dalyko mokymas(is)
  • Akademinės kalbos didaktika: akademinės kalbos mokymas(is)
  • Užsienio kalbos didaktika: užsienio (vokiečių) kalbos mokymas(is)
Didaktinis trikampis © Josef Leisen Mokytojai, turintys visų trijų didaktikos kategorijų kvalifikaciją, yra ypatingai tinkami IDUKM specialistai. Pagrįstai galima teigti, kad mokytis taikyti IDUKM būdą pamokose reiškia mokytis iš užsienio kalbų. Užsienio kalbų didaktikos principai skatina mokymosi veiksmingumą bet kurio kito dalyko pamokoje. Toliau išsamiau panagrinėsime šiuos principus, kurie yra svarbūs ne tik IDUKM, bet ir gimtąja kalba vykstančiose dalyko pamokose. 

Mokytis iš užsienio kalbų

Užsienio kalbų tyrėjai yra suformulavę daug principų, kurių veiksmingumas pagrįstas tyrimais (plg. Funk, Hermann et al. 2014). Toliau pateikiami keletas šių principų, kurie yra itin aktualūs IDUKM.

Orientavimasis į kompetenciją

  • Kompetencijos yra pažintiniai žmogaus gebėjimai ir įgūdžiai užduotims atlikti bei pasirengimas sėkmingai spręsti problemas skirtingose situacijose.
  • Kompetencija = žinios + noras + veikla.
  • Kompetencija yra aktyvus žinių ir vertybių naudojimas.
Pamokos planas ir veikla turi būti orientuoti į kompetencijų įgijimą.

Orientavimasis į rezultatus ir pamatuotas iššūkis

  • Rezultatai lemia pasitenkinimą, motyvuoja ir stiprina pasitikėjimą savimi.
  • Gebėjimai turi augti drauge su reikalavimais (pamatuoto iššūkio principas).
  • Užduotys ir pratimai turi būti orientuoti į rezultatus, taigi gaunamas sėkmingas mokymosi produktas, kuris neprivalo būti neklaidingas.
Pamokos planas ir veikla turi būti orientuoti į asmeninius kalbinius rezultatus.

Orientavimasis į veiklą ir mokymosi produktą

  • Jeigu kompetencija apima tam tikros veiklos atlikimą, pamokoje turi vykti moksleivių kalbinė veikla.
  • Užduotyse turi būti numatytos moksleiviams aktualios situacijos ir temos, realios ir už pamokos ribų.
  • Veiklos rezultatas – mokymosi produktai (skaitymo, rašymo, kalbiniai produktai).
Pamokos planas ir veikla turi būti orientuoti į kalbinius produktus.

Orientavimasis į užduotis

  • Užduotimis moksleiviai skatinami kalbinei veiklai, kurios rezultatas – kalbiniai produktai.
  • Užduotyse turi būti atsižvelgta į pamatuoto iššūkio principą.
  • Užduočių kokybei užtikrinti galima pasitelkti gerai ištirtus kokybės požymius.
Pamokos procesai turi būti valdomi per užduotis.

Orientavimasis į interakciją

  • Užduotimis moksleiviai pamokoje skatinami tarpusavyje komunikuoti ir aktyviai veikti socialiniame kontekste.
  • Moksleiviai tampa aktyviais kalbinės veiklos dalyviais.
  • Socialiniai santykiai ir komunikacinė kultūra yra esminiai interakcijos kokybės veiksniai.
Pamokos planas ir veikla turi būti orientuoti į interakciją.

Moksleivių veiklos aktyvinimas

  • Moksleiviai įtraukiami į aktyvų pamokos proceso kūrimą.
  • Jie iškelia savo idėjas, užduoda klausimus, kuria kalbinius produktus, dalyvauja diskurse apie kalbinius produktus, įveda taisykles, tikrina mokymosi pažangą ir pan. Moksleiviai perima mokytojo veiklą ir valdo pamokos procesus.
Pamokos planas ir veikla turi būti orientuoti į moksleivių veiklos aktyvinimą.
 
Jautrumu kalbai grįstu IDUKM būdu siekiama, kad tokiomis sąlygomis vyktų kalbos mokymasis dalyko pamokoje. Todėl jautrumu kalbai grįsta dalyko pamoka vyksta pagal tris kalbos įsisavinimo taisykles, kurios remiasi užsienio kalbos pamokų principais:
  1. Moksleiviai patiria dalykiniu požiūriu autentiškas, bet įveikiamas kalbines situacijas (akademinės kalbos imersija). (Akademinės kalbos imersija apima daugybę pamokos situacijų, kuriose vyksta intensyvi komunikacija mokantis dalyko ir apie dalyką. Sąsaja su šiais užsienio kalbos pamokų principais: orientavimasis į interakciją, moksleivių veiklos aktyvinimas, orientavimasis į veiklą ir mokymosi produktą).
  2. Kalbiniai reikalavimai yra šiek tiek aukštesni už individualų kalbos lygį (sąsaja su šiais užsienio kalbos pamokų principais: orientavimasis į užduotis, orientavimasis į kompetenciją, orientavimasis į rezultatus ir pamatuotas iššūkis, pgl. Krashen 1985, taip pat plg. Leisen 2013, 67).
  3. Moksleiviai gauna tiek kalbinės pagalbos, kiek jos reikia savo pastangomis sėkmingai įveikti kalbines situacijas, kuriose nebūtina neklysti (mokomoji parama (angl. scaffolding), pagalba mokantis kalbos, metodinės priemonės; sąsaja su šiais užsienio kalbos pamokų principais: orientavimasis į užduotis, moksleivio veiklos aktyvinimas).
Sėkminga jautrumu kalbai grįsta dalyko pamoka, vykstanti IDUKM būdu, reiškia:
  • Sukuriamos tinkamo kalbinio ir dalykinio lygmens autentiškos kalbinės ir dalykinės situacijos, ugdančios dalykinę ir kalbinę kompetenciją (standartinės kalbinės situacijos).
  • Parengiamos užduotys, mokymosi medžiaga ir pasitelkiami metodai, skirti šioms mokymosi situacijoms (užduotys, turinio pateikimo formų įvairovė, metodinės priemonės).
  • Dalyko ir kalbos mokymuisi skiriami materialiniai ir personalo ištekliai (metodinės priemonės, mokomoji parama, mokymosi procesų supervizija, kalbos lygio nustatymas, formuojamasis vertinimas).
Jautrumu kalbai grįsto IDUKM pagrindinė mintis yra tokia: metodinėmis priemonėmis skatinu moksleivius savo pastangomis sėkmingai, bet nebūtinai be klaidų, kalbėti, skaityti, rašyti ir komunikuoti.

Užsienio kalbų mokytojai turi ekspertinės patirties, kaip tai pasiekti – ji galėtų būti pravarti ir dalyko mokytojams.

Pavyzdys: vandens apytaka

Oras © Alexander Weiler Užduotys:
  1. Aprašyk paveikslėlį!
  2. Aprašyk vandens apytaką!

Kalbinė pagalba © Josef Leisen Kalbinė pagalba © Josef Leisen Paaiškinimai:
  • Moksleiviams reikia žodyno, ypač veiksmažodžių su priešdėliais. Sakinius įmanoma sudaryti tik su veiksmažodžiais.
  • Mokytojas paveikslėlyje pateikia dvylika (nuo 1 iki 12) sunumeruotų proceso žingsnių. Dalykiniu ir kalbiniu požiūriu silpnesni moksleiviai gauna pagalbą Nr. 1. Taip užtikrinamas dalykinis teisingumas, o užduotis apsiriboja tik kalbinėmis formuluotėmis.
  • Priklausomai nuo dalykinės ir kalbinės kompetencijos moksleiviai gauna pagalbą Nr. 2–4. Moksleiviams pateikti pertekliniai veiksmažodžiai yra užduoties pasunkinimas.

Bendrumai ir skirtumai

Kalbos mokymąsi užsienio kalbos pamokoje ir IDUKM būdu vykstančioje pamokoje jungia bendri principai, jautrumas kalbinėms kliūtims, mokomosios paramos svarbos suvokimas siekiant sėkmingos kalbinės veiklos bei būtinybė sukurti įvairią ir skatinamąją imersinę aplinką.

Tačiau yra ir skirtumų tarp kalbos mokymosi užsienio kalbos pamokoje ir kalbos mokymosi dalyko pamokoje.
 
Kalbos mokymasis užsienio kalbos pamokoje:
Kasdien patiriamos kalbinės situacijos ir pasaulio žinios lemia mąstymą ir vartojamos ar vartotinos kalbos apimtį. Ypač pirmosiose pamokose mokytojas „kalbinį pasaulį“ gali pritaikyti prie moksleivių kalbos lygio.

Kalbos mokymasis dalyko pamokoje:
Dalyko kalbinės situacijos ir dalyko turinys lemia mąstymą ir kalbos apimtį. Mokytojas tik iš dalies „kalbinį pasaulį“ gali pritaikyti prie moksleivių kalbos lygio, su juo moksleivį jis turi supažindinti. Dalyko kalbiniame pasaulyje anksti atsiranda kalbinės struktūros (pavyzdžiui, neveikiamoji rūšis), kurios dar neaptartos užsienio kalbos pamokose. Dalyko kalbinės struktūros (pavyzdžiui, jėga veikia ką) susiejamos su dalyku. Reiškiniams (pavyzdžiui, garavimo ir kondensacijos procesams) aprašyti reikalingas šnekamosios ir dalykinės kalbos žodynas, tačiau jis dar neaptartas užsienio kalbos pamokose, o  performuluoti jį šnekamąja užsienio kalba yra sudėtinga.

Kitas skirtumas yra susijęs su šnekos aktų sakytine arba rašytine raiška.
  • Kasdienės veiklos šnekos aktai: kalbėti, pasakoti, pyktis, rašyti tviterio žinutę, kalbėtis internetu, skambinti, kalbėtis, skaityti, rašyti...
  • Akademinės kalbos šnekos aktai: pranešti, aprašyti, pagrįsti, argumentuoti, verbalizuoti, modeliuoti, diskutuoti, paaiškinti, protokoluoti, skaityti, rašyti...
Pastarieji yra susieti su pažintiniais atitinkamų dalykinių užduočių reikalavimais, jiems taikomos tam tikros taisyklės, jie yra standartizuoti bei galimai sunorminti. Nepakanka vien vokiečių kalbos kompetencijos užduotims įveikti, būtina turėti ir dalykinę bei metodinę kompetenciją. Tolesnis pavyzdys parodo įvairias pažintines (pateikti idėjas, svarstyti, pagrįsti, palyginti), kalbines (pristatyti ir aprašyti prietaisus, skaityti aprašus) ir procedūrines kompetencijas (įvykdyti eksperimentą).
 
Pavyzdys: žemės riešutų energinė vertė
Užduotis: apskaičiuokite žemės riešutų energinę vertę. Darbo eiga:
  1. Savo grupėje sugeneruokite tinkamo eksperimento idėjas. Priemonių dėžėje įrankių yra daugiau nei jums reikia.
  2. Pasvarstykite, kokios yra klaidų priežastys ir kaip būtų galima optimizuoti prietaisą.
  3. Pristatykite savo bandomąjį prietaisą ir planuojamą eksperimento eigą klasei.
  4. Kiekvienas sąsiuvinyje aprašo bandomąjį prietaisą ir planuojamą eksperimento eigą.
  5. Galiausiai gausite bandomąjį prietaisą su aprašu iš knygos. Palyginkite jį su savo prietaisu ir pagrįskite optimizaciją.
  6. Įvykdykite eksperimentą.
Vitgenšteino „Traktato“ teiginys „Mano kalbos ribos reiškia mano pasaulio ribas“ (5.6) turi poveikį kalbų mokymuisi: kadangi kalbėti galima tik apie tai, ką pasaulyje pažįstame ir žinome, reikia plėsti pasaulio žinias, kad kalba tobulėtų. Individuali mąstymo struktūra apsprendžia, kaip bus kalbamasi. Jeigu mintys nėra aiškios, ir kalba lieka neaiški. Darbas su kalba yra darbas su mąstymu, ir atvirkščiai. Būtent čia slypi IDUKM galimybės ir iššūkiai.

Dalyko supratimas yra IDUKM iššūkis

IDUKM yra geras tiek, kiek moksleiviai supranta dalyko turinį. Būtent čia yra didžiausias iššūkis, kurio neįveikus užsisuka užburtas ratas: dėl menko kalbos mokėjimo nesuprantamas turinys, dėl nesuprasto turinio atsilieka pasiekimai, galiausiai dėl trūkstamų pasiekimų neišlaikomi egzaminai.

Kalbinis IDUKM iššūkis susijęs su ankstyvu ir neišvengiamu sakytinės kalbos registro pokyčiu į rašytinę, arba kitaip tariant, iš šnekamosios kalbos į akademinę kalbą. Jeigu pasiliekama ties šnekamosios kalbos lygiu, neatsižvelgiama į dalyką, jei nėra sklandaus perėjimo į akademinę (dalykinę) kalbą, neatsižvelgiama į moksleivį. Reikia tarpinės – mokymosi – kalbos.

Mokymosi kalba yra šnekamoji kalba su akdeminės ir dalykinės kalbos elementais. Mokymosi kalba vartojama vykstant supratimo procesui, o dalykinė kalba – kai turinys jau yra suprantamas.
 
Pavyzdys:
Pamokoje moksleivis taip formuluoja moksleivių eksperimente suprastą skrysčių veikimo taisyklę: „Suskaičiuoju lynus kilnojamo skridinio dešinėje ir kairėje ir padalinu svorį iš šio skaičiaus. Taip gaunama skrysčių tempimo jėga“. Iš šio teiginio matyti, kad jis žino, kaip tinkamai veikia skrysčiai, suprato pagrindinį principą ir geba teisingai jį suformuluoti vienu sakiniu.

Mokyklos vadovėlyje pateikiama tokia fizikiniais dėsniais grįsta formuluotė: „Jei kilnojamus skridinius laiko n lynų atkarpų, pakanka – idealiu atveju be trinties – nedidelės naudojamos jėgos palyginti su keliamąja galia: F = 1/n FL“ (Dorn/Bader 2016).

Vadovėlio formuluotę galima suprasti tik tuo atveju, jei moksleivis jau turi daug žinių apie dalyką, šiuo atveju – skrysčių veikimo dėsnius. Tai dar kartą patvirtina teiginį, kad dalykinė kalba vartojama, kai turinys jau yra suprantamas, o mokymosi kalba – šiuo atveju moksleivio suformuluotas teiginys – skirta supratimo procesui. Suprastas teiginys negali būti suformuluotas tiksliau, nei tai leidžia atitinkama kalbančiojo mąstymo struktūra. Moksleivio formuluotę reikia išplėsti pasitelkiant metarefleksiją, kad būtų pasiektas dalykinės kalbos lygmuo.

IDUKM nėra savaime geras, jis įgyvendina savo tikslą tik tada, jeigu pavyksta pasiekti, kad moksleiviai suprastų dalyko turinį. Priešingu atveju jis yra kontraproduktyvus ir veda į jau minėtą užburtą ratą. Čia ypatingas vaidmuo tenka mokymosi kalbai, vartojamai supratimo procese.

Išvada

Sėkmingas IDUKM dvigubai veikia mokymosi veiksmingumą mokantis kalbos tam tikro dalyko kontekste. Užsienio kalbos mokomasi autentiškose situacijose ir naudojant dalyko turinį. Kalbines situacijas lemia dalyko turinys, jose iškyla specifinių kalbos kliuvinių, kurie yra ypatingas IDUKM iššūkis. Šiuo požiūriu taikant IDUKM būdą galima daug pasimokyti iš užsienio kalbų. Rezultatas yra vienintelis IDUKM sėkmės rodiklis, kurio esmė – dalyko supratimas. Pagrindinis vaidmuo tenka mokymosi kalbai, vartojamai supratimo procese.

 

Literatūra

  • Dorn / Bader (2016): Physik SI - Ausgabe 2016 für Rheinland-Pfalz. Braunschweig: Schroedel
  • Funk, Hermann; Christina Kuhn; Dirk Skiba; Dorothea Spaniel-Weise; Rainer Wicke (2014): DLL 4: Aufgaben, Übungen, Interaktion. München: Goethe-Institut; Klett-Langenscheidt
  • Krashen, Stephen (1985): The Input Hypothesis: Issues and Implications. London, New York: Longman
  • Le Pape Racine, Christine (2004): Immersion im Fremdsprachenunterricht - ein Widerspruch? In: Fremdsprache Deutsch, S. 52-57
  • Leisen, Jo­sef (1994): Hand­buch des deutsch­spra­chi­gen Fach­un­ter­richts (DFU). Di­dak­tik, Me­tho­dik und Un­ter­richts­hil­fen für al­le Sach­fä­cher im DFU und fach­sprach­li­che Kom­mu­ni­ka­tion in Fä­chern wie Phy­sik, Ma­the­ma­tik, Che­mie, Bi­o­lo­gie, Geo­gra­phie, Wirt­schafts-/So­zi­al­kun­de. Bonn: Va­rus
  • Leisen, Josef (2003): Handbuch des Deutschsprachigen Fachunterrichts (DFU). Bonn: Varus
  • Leisen, Josef (2013): Handbuch Sprachförderung im Fach - Sprachsensibler Fachunterricht in der Praxis. Stuttgart: Klett-Sprachen
  • Leisen, Josef (2017): Handbuch zur Fortbildung im sprachsensiblen Fachunterricht. Stuttgart: Klett-Sprachen
 

Apie autorių

Josef Leisen Nuotr.: iš asmen. archyvo, Josef Leisen

Ilgametę mokytojo patirtį turintis autorius nusprendė parengti jautrumu kalbai grįstą dalyko pamokos koncepciją, kai vokiškai vedė dalyko pamokas užsienyje esančioje vokiškoje mokykloje, kurios beveik visų moksleivių – vaikų ir jaunuolių – gimtoji kalba nebuvo vokiečių. Jo išleisti moksliniai darbai yra standartinė literatūra apie jautrumu kalbai grįstas dalyko pamokas.

Jo veiklai būdinga tai, kad jis, tiksliųjų mokslų atstovas, į temą žvelgia iš dalyko, dalyko didaktikos ir dalyko mokymosi perspektyvos, o ne iš lingvistikos ir kalbotyros požiūrio. Būtent tai yra ypatingas jo tyrimų ir kūrybos pranašumas.

Buvęs Koblenco Mokytojų rengimo instituto vedėjas ir fizikos didaktikos profesorius Mainco Johaneso Gutenbergo universitete, jis didelį dėmesį skiria mokytojų rengimui ir kvalifikacijos tobulinimui. Todėl jis dažnai skaito paskaitas ir veda kvalifikacijos tobulinimo programas apie jautrumu kalbai grįstas dalyko pamokas. Čia galite parsisiųsti jo pranešimus ir įvairią medžiagą:
Kalbos mokymasis jautrumu kalbai grįstoje dalyko pamokoje