Content and Language Integrated Learning IDUKM, FüDaF, DFU, IDVKM – Atsiprašau, ką sakėte?

IDUKM sujungia kalbinį ir dalykinį turinį.
IDUKM sujungia kalbinį ir dalykinį turinį. | © Goethe-Institut

Santrumpa IDUKM žymi integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo(si) būdą. Skirtingos šio mokymo(si) būdo taikymo formos rodo jo įvairovę ir paaiškina didelį Europos susidomėjimą.

Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas(is) (IDUKM) – tai mokymo(si) būdas, kuriame užsienio kalbos mokymas(is) susilieja su dalyko turiniu. Integruoto dalyko ir vokiečių kalbos mokymo(si) (IDVKM) atveju vokiečių kalbos mokymas(is) jungiamas su kitais dalykais – biologija, geografija arba menu. Kitaip nei vokiečių kalbos pamokose, moksleiviai ne tik mokosi vokiečių kalbos, bet įgyja ir dalykinių žinių šia užsienio kalba ir per ją. IDVKM (integruoto dalyko ir vokiečių kalbos mokymo(si) pedagoginė koncepcija labiausiai yra įsitvirtinusi Europoje. Dėl atsivėrusių sienų, ekonominio vystymosi ir globalizacijos IDVKM vis dažniau įtraukiamas į Europos mokymo programas, tačiau šiuo metu jis atrandamas ir už Europos ribų. Sąvokai IDVKM priskiriami įvairūs variantai, reikšmingi tarpdisciplininiam ir imersiniam mokymui(si) (Haataja/Wicke 2015). Vieno iš šių variantų dėmesio centre – užsienio kalbos pamoka, kurioje mokytojas integruoja dalyko turinio aspektus. Kitų trijų variantų tikslas – visų pirma dalyko mokyma(si)s, į kurį įvairiu santykiu integruojama vokiečių kalba.

Tarpdisciplininis vokiečių kalbos mokymas(is) (vok. FüDaF)

Tarpdisciplininis vokiečių kalbos mokymas(is) – tai vienintelis iš keturių IDVKM variantų, kai užsienio kalbos pamokose atsiveriama dalyko mokymo(si) poveikiui. Į užsienio kalbos pamokas mokytojas integruoja kitų dalykų – meno, muzikos, fizikos, biologijos arba istorijos – turinio elementus ir specifinius aspektus. Kadangi kiti trys labiau į dalyką orientuoti variantai dar nėra įsitvirtinę mokymo sistemoje tarptautiniu lygiu, tarpdisciplininio vokiečių kalbos mokymo(si) būdas yra tarsi jungiamoji grandis, jungianti su šiomis IDVKM mokymo(si) formomis (Wicke/Rottmann 2015, 11). Integruojant dalyko turinį, (užsienio) kalba yra ne tik objektas, bet visų pirma pagrindinė ir autentiška komunikacijos priemonė, naudojama per vokiečių kalbos pamokas vokiečių kalbai mokyti (ibid.). Mokytojai dalyko turinį gali įtraukti remdamiesi vadovėlio medžiaga arba ją pakeisdami. Jie arba papildo pamokas tam tikru turiniu arba išmeta kai kuriuos skyrius (dalis).

IDVKM suteikia galimybę mokytis vokiečių kalbos kartu su tiksliaisiais ir gamtos mokslais (angl. STEM). IDVKM suteikia galimybę mokytis vokiečių kalbos kartu su tiksliaisiais ir gamtos mokslais (angl. STEM). | Nuotr.: © science photo - Fotolia.com

Dvikalbis dalyko mokymas(is) vokiečių kalba

Dvikalbio dalyko mokymo(si) vokiečių kalba dėmesio centre – dalyko turinys. Jo mokoma(si) tiek pirmąja moksleivių kalba, tiek užsienio – vokiečių – kalba. Tokia pamoka pagal šį IDVKM variantą vyksta bent iš dalies dviem kalbomis. Pasirinkti dalykai ir bendravimo abiem kalbomis santykis gali būti labai skirtingi. Lemiamos reikšmės dvikalbio dalyko mokymui(si) turi pakankamas kvalifikuotų mokytojų skaičius ir tinkama metodinė medžiaga.

Vokiečių kalbos (dalinės) imersijos programos

Pagal šį variantą į dalyką orientuotose pamokose užsienio kalba šiuo metu jau mokosi daugelio Europos šalių moksleiviai. Jam poveikį padarė imersijos programos Kanadoje, Australijoje ir JAV. Ten buvo sukurtas ir visiškas bei dalinis imersinis mokymas(is). Pirmuoju atveju mokytojai užsienio kalba imersijos būdu moko visų dalykų, o pastaruoju – tik kai kurių pasirinktų. Imersijos programose dalykai yra labai skirtingi, nes jų pasirinkimas priklauso nuo mokymo programų, kvalifikuotų mokytojų skaičiaus ir tinkamos metodinės medžiagos. Atskirų dalykų pamokose orientuojamasi į privalomąją mokymo programą. Tačiau išskirtinumas yra tas, kad į dalyką orientuotoje pamokoje užsienio kalba yra ne objektas, o priemonė.

Kalbiniu jautrumu grįstas dalyko mokymas(is) vokiečių kalba (vok. DFU)

Dalyko mokymas(is) vokiečių kalba jau turi ilgesnę tradiciją užsienio vokiškose mokyklose, kurioms jis ir buvo sukurtas. Tačiau ilgainiui pirminė sąvoka buvo papildyta kalbinio jautrumo aspektu, siekiant atspindėti platesnę šios koncepcijos reikšmę. Šiuo papildymu pabrėžiama, kad vokiškai dėstant dalyką, jautriai žvelgiama į kalbą ir kalbos mokymą(si) (Leisen 2013, 3–6). Šiuo metu tokį mokymo(si) būdą mokytojai taiko ne tik užsienio vokiškose mokyklose, bet ir kitose Vokietijos Federacinės Respublikos remiamose mokyklose. Kitaip nei kituose IDVKM variantuose, dėl ilgos tradicijos yra parengta daug metodinės medžiagos, skirtos dalyko mokymui(si) vokiečių kalba. Pagal šią koncepciją komunikacija vien tik vokiečių kalba vyksta ne tik gamtos mokslų, bet ir muzikos, menų, istorijos pamokose. Kitaip nei imersijos programos, šis mokymo(si) būdas taikomas dėstant daugelį dalykų. Pamokos gimtąja kalba siūlomos tik keletui dalykų. Skirtingų dalykų pamokoms yra parengta daug metodinių priemonių, kurių daugumos autorius – Josefas Leisenas (ibid.).

IDUKM tikslai

Kitaip nei pagal kitus tris mokymo(si) būdus, tarpdisciplininiame vokiečių kalbos mokyme(si) nustatomos tos sritys, kuriose vokiečių kalbos mokėjimas gali būti pagerintas integruojant dalyko turinio elementus. Tačiau visiems keturiems variantams bendra yra tai, kad juos taikant moksleiviai įgyja dalyku grįstą diskurso kompetenciją, kurią turėdami jie gali dalyvauti kultūrinio ir dalykinio pobūdžio diskusijose užsienio kalba. Ši kompetencija lemia studijų sėkmę ir svarbi vėlesniems profesiniams ryšiams. Apskritai moksleiviai turi turėti ne tik pagrindinių bendravimo gebėjimų, kuriuos J. Cumminsas vadina tarpasmeniniais bendravimo įgūdžiais (angl. Basic Interpersonal Skills (BICS)), bet ir pasižymėti kognityviniu akademinės kalbos mokėjimu (angl. Cognitive Academic Language Proficiency (CALP)) (Leisen 2013, 59). Keturi IDVKM variantai prisideda prie moksleivių kognityvinio akademinės kalbos mokėjimo gerinimo (ibid.).

IDUKM padeda išmokti akademinę kalbą. IDUKM padeda išmokti akademinę kalbą. | Nuotr.: © kasto - Fotolia.com

Literatūra

Haataja, Kim/Wicke, Rainer E. (2015): Sprache und Fach. Integriertes Lernen in der Zielsprache Deutsch. München: Hueber-Verlag.
 
Haataja, Kim/Wicke, Rainer E. (2016): Fach- und sprachintegriertes Lernen in der Zielsprache Deutsch (CLILiG). In: Fremdsprache Deutsch. H. 54, S. 3-9.
 
Leisen, Josef (2013): Handbuch Sprachförderung im Fach. Sprachsensibler Fachunterricht  in der Praxis. Stuttgart: Klett-Verlag.
 
Wicke, Rainer E./Rottmann, Karin (2015): Musik und Kunst im Unterricht Deutsch als Fremdsprache. Berlin: Cornelsen Verlag.