Niurnbergo rekomendacijos
Kalbų politikos veikėjai

Prielaidas ankstyvajam užsienio kalbos mokymui daugiausia sukuria sprendimai švietimo ir kalbos politikos srityje, priimami už įstaigų, kuriose vyksta mokymo procesas (vaikų darželių, priešmokyklinių grupių ir pradinių mokyklų) ribų. 

Kiekvienoje šalyje daugybė įvairių institucijų bei interesų grupių sprendžia, kada pradėti pirmosios arba antrosios užsienio kalbos mokymą, kaip turi atrodyti tokio pobūdžio mokymo programa. Užsienio kalbos, kaip dėstomo dalyko, patrauklumą ir vaidmenį nacionalinėje švietimo sistemoje gali veikti ir tarptautinių organizacijų ar struktūrų vykdoma kalbų politika (pavyzdžiui, Europos Sąjungos). 

Reikšmės turi ir kalbų vartojimą bei mokymą skatinančios organizacijos: užsienio kalbos mokytojų asociacijos, mokslo draugijos ir institutai, tarptautiniu mastu veikiančios jungtinės organizacijos, kurios, pasitelkusios ekspertus, megina daryti įtaką politikų sprendimams [1].

Ir politikai, ir specialistai turi atstovauti kalbinių bendrijų ir lingvistinių profesijų asmenų interesams. Todėl labai svarbu, kad auklėtojos [2], pedagoginis personalas ir kiti ankstyvojo kalbų mokymo proceso veikėjai aiškiai suformuluotų savo poreikius ir aktyviai dalyvautų sprendžiant kalbos politikos klausimus. Tą galima padaryti, pavyzdžiui, per narystę profesinėse asociacijose, dalyvaujant kalbų mokymąsi propaguojančioje veikloje bei keliant profesinę kvalifikaciją.
 

Rekomendacija:

Nors kiekvienoje šalyje egzistuoja skirtingos sąlygos plėtoti ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą, galima suformuluoti keletą bendro pobūdžio rekomendacijų:

Sprendimus priimantys asmenys turi užtikrinti, kad:

  • būtų sukurta skaidri ir nuosekli kalbinio ugdymo programa, atižvelgianti į nacionalinius ir regioninius ypatumus;
  • būtų parengtos aiškios kalbų politikos įgyvendinimo ir kalbų skatinimo gairės;
  • būtų sukurtos sąlygos bei skirtas finansavimas rengti pedagogus ir tobulinti kvalifikaciją;
  • visuomenei būtų skaidriai pristatyti reformų tikslai;
  • kalbos vartojimu ir kalbų mokymu besirūpinančios organizacijos būtų įtrauktos į sprendimų priėmimo procesus;
  • ankstyvasis užsienio kalbos mokymas būtų kiek įmanoma lengviau prieinamas visiems vaikams.
Kalbos vartojimo ir kalbų mokymo reikalais besirūpinančios organizacijos turėtų
  • pasinaudoti savo teise aktyviai dalyvauti priimant aktualius švietimo politikos sprendimus.
Auklėtojos, kalbų pedagogai ir kiti kalbos mokymo bei mokymosi ekspertai turėtų
  • suformuluoti savo profesinius ir dalykinius poreikius ir, veikdami per asociacijas bei atstovus, praturtinti kalbos politikos diskusijas dalykinėmis žiniomis.


Šaltiniai
[1] Plg. Ammon (2003)