Niurnbergo rekomendacijos
Vaikų poreikius atitinkančios užsienio kalbų mokymosi koncepcijos

Mažiems vaikams pritaikytos kalbų mokymosi programos turi suformuoti jautrų vaikų požiūrį į kalbą, kurios jie mokosi, ir skatinti bendrauti nauja, dar menkai pažįstama kalba. Esant palankioms institucinėms sąlygoms, laiko požiūriu intensyvesnis mokymasis gali atnešti geresnių rezultatų negu ekstensyvus mokymasis. 

Pradžioje vaikai mieliau mokosi su jų kasdieniu gyvenimu susijusių žodžių ir frazių, kurių reikšmės gimtojoje kalboje jiems yra žinomos. Ankstyvojoje kontakto su užsienio kalba fazėje vaikai dar negali perprasti gramatinių struktūrų, tad jie jas tiesiog perima kaippastoviuosius junginius ar struktūras [1].

Todėl į užsienio kalbos mokymo programas turi patekti toks turinys, kuris atitinka mokinių amžių ir jų individualius interesus. Kuo mažesnis vaikas, tuo svarbesnis jo emocinis ryšys su mokymo dalyku ir galimybė identifikuotis su auklėtoja ar pedagoge. Jeigu vaikas savo aplinkoje jaučiasi gerai, nebijo ir nepatiria spaudimo, jis tenkins savo vaikišką smalsumą ir vis aktyviau įsitrauks į mokymosi procesą. 

Todel pasiteisina visos į veiklą orientuotos mokymosi formos, kai įdomi dalykinė medžiaga pateikiama per žaidimą, kai galima eksperimentuoti, judėti ir kūrybiškai dirbti. Kitaip tariant, tinka viskas, kas leidžia vaikui visapusiškai reikštis.
 

Rekomendacijos:

  • Užsienio kalbos mokymo programos tikslas, turinys ir metodai turėtų atitikti besimokančiųjų grupės patirtį ir galimybes.
  • Planuojant pamokas turi būti atsižvelgiama į kiekvieno vaiko gebėjimus, galimybes ir poreikius.
  • Užsienio kalbos mokymo programa turi remtis jau susiformavusiu vaikų pasaulio suvokimu, taip pat plėtoti ir nekalbines vaikų kompetencijas, nagrinėjant reikšmingas ir vaikams svarbias temas.


Šaltiniai
[1] Tačiau pastebima, kad vaikai „analizuoja sudėtinius savo aplinkos reiškinius ir taip mėgina juos išskaidyti bei strukūruoti“, taip pat nustato „sąsajų tarp identifikuotų elementų dėsningumus“. Plg. Röber (2008)