Niurnbergo rekomendacijos
Kalbų pasirinkimas ir kalbų seka

Kokios kalbos bus mokomasi vienoje ar kitoje šalyje, priklauso nuo daugybės veiksnių. Šalies politinės, ekonominės, kultūrinės ir visuomeninės aktualijos, jos tarptautinė pozicija ir vaidmuo regioninėse bei globaliose struktūrose turi esminės įtakos mokomų kalbų pasirinkimui. Tačiau ne mažiau svarbi yra ir kalbų mokymosi seka. Dažniausiai pirmąja užsienio kalba pasirenkama ta, kuri pagal „naudingumo principą“ laikoma reikšmingiausia. Šiuo metu tokios globalios lingua franca vaidmenį atlieka anglų kalba. 

Tačiau siekiant įgyvendinti Europos daugiakalbystės idėją ir išmokti mažiausiai dvi šiuolaikines užsienio kalbas, reikia atidžiau panagrinėti pirmosios užsienio kalbos reikšmę kitų kalbų mokymuisi. Reikia ypač atkreipti dėmesį į situaciją, kai kontaktas su pirmąja užsienio kalba įvyksta darželyje, priešmokyklinėje grupėje ar pradinėje mokykloje, nes pirmoji užsienio kalba turi tapti atspirties tašku mokantis kitų kalbų [1].

Dauguma tėvų reikalauja, kad vaikai pirmiausia mokytųsi anglų kalbos, manydami, kad ši kalba lengvai išmokstama ir, būdama globali komunikacijos priemonė, suteikia vaikams geras galimybes ateityje tęsti mokslus ar siekti karjeros. Dažniausiai tėvai nepagalvoja apie tai, kad realiame gyvenime asmens mobilumo poreikis dažnai apsiriboja artimiausiu regionu, kur vartojama visai ne anglų, bet kitos kalbos. Pamirštama ir tai, kad būdama pirmąja išmokstamų užsienio kalbų sąraše, anglų kalba akįvaizdžiai neigiamai veikia motyvaciją mokytis kitų kalbų. 

Tuo tarpu tada, kai vietoj anglų kalbos vaikams pritaikytu būdu ir orientuojantis į tolimesnę ateities perspektyvą mokoma kitos užsienio kalbos, ugdomas teigiamas požiūris į mokomą kalbą ir atitinkamos šalies kultūrą. Tokiu atveju po trejų ketverių metų galima pradėti kiek intensyvesnį anglų kalbos mokymosi kursą ir taip užtikrinti, kad pavyks pasiekti pasirinktą anglų kalbos žinių lygį [2].

Kalbų politikos požiūriu regioninės daugiakalbystės koncepcija [3] leidžia pažvelgti į kalbų pasirinkimą ir kalbų seką kiek kitomis akimis. Svarbiausi yra individualūs vaiko bendravimo ir mokymosi poreikiai, jo asmeniniai ir profesiniai siekiai ateityje. Žiūrint iš šios perspektyvos būtina didinti ankstyvuoju laikotarpiu mokomų kalbų įvairovę, lanksčiau žiūrėti į mokomų kalbų seką ir sukurti regiono poreikius atspindinčius vaikų daugiakalbystės ugdymo profilius.
 

Rekomendacijos:

  • Užsienio kalbų pasiūla mokymo institucijose turi būti tokia didelė, kad vaikai galėtų pasirinkti iš keleto kalbų.
  • Kalbų mokymosi seka turi būti lanksti ir atsižvelgti į individualios ir regioninės daugiakalbystės aspektus.
  • Pirmosios užsienio kalbos žinios turi būti nepaliaujamai tobulinamos.
  • Reikia stiprinti visuomenės švietimą, daug dėmesio skiriant tėvams, ir informuoti apie pasekmes, kurių galima sulaukti renkantis viena ar kita seka mokomas užsienio kalbas.
  • Jeigu pirmąja pasirenkama anglų kalba, jai turi tekti ypatinga atsakomybė už tai, kad tolesnių užsienio kalbų mokymasis vyktų sklandžiai.


Šaltiniai
[1] Plg. Legutke (2006)
[2] Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad „atvirkštinė“ mokomų kalbų seka užtikrina geresnius tiek pirmosios užsienio kalbos, tiek anglų, kaip antrosios užsienio kalbos, mokymosi rezultatus. (plg. Orešic 2002)
[3] Plg. Gehrmann (2007, 2009)