Niurnbergo rekomendacijos
Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo standartai

Remiantis Bendraisiais Europos kalbų metmenimis galima nuosekliai aprašyti asmens gebėjimus komunikuoti užsienio kalba ir pagal aprašymą priskirti jo kompetenciją vienam iš nustatytų kalbos mokėjimo lygių. 

Kalbos mokėjimo lygių aprašymai nustato standartus, kurie leidžia palyginti mokymo rezultatus tiek vienos šalies sistemos viduje, tiek tarptautiniu mastu, nepriklausomai nuo mokymo įstaigos, mokymo formos ar diplomo rūšies. Tačiau į šiuos standartus neįtrauktas vaikų nuo ketverių iki dešimties metų užsienio kalbos mokėjimas. 

Vadinamosios BIG darbo grupės [1] (vok. BIG: Beratungs, Informa­tions- und Gesprächskreis, Konsultacijų, informacijos ir diskusijų darbo grupė) nustatyti šios amžiaus grupės žinių standartai padeda orientuotis sprendžiant klausimą, kokių gebėjimų gali turėti dešimtmečiai, praėję 120 akademinių valandų mokymo kursą. BIG darbo grupės parengti gebėjimų profiliai tinka bet kuriai užsienio kalbai ir apima komunikacines, tarpkultūrines ir metodines kompetencijas bei kalbinių priemonių aprašymus. Todėl jie gali būti naudojami kaip atspirties taškas kuriant ir tobulinant bendrąsias ugdymo programas. [2]

Standartinių užsienio kalbos žinių pradinėje mokykloje aprašymas neatsižvelgia į tai, kokiu būdu buvo mokomasi, kiek laiko buvo skirta kiekvienam vaikui. Siekiant įvertinti ir pagerinti mokymo kokybę, gali būti rengiami ir atliekami testai, į kuriuos turi būti įtraukiama kuo daugiau mokymo proceso dalyvių. 

Gali būti tikrinamos vaikų, pereinančių iš darželio į mokyklą, kalbos žinios siekiant nustatyti, ar jie bus pajėgūs adekvačiai dalyvauti būsimose mokyklinėse kalbos pamokose. Šiandien vis daugiau vaikų darželių ir pradinių mokyklų auklėtinių – paprastai mokymo įstaigos vadovybės ar steigėjo iniciatyva – naudoja mokymosi dienoraščius ar pasiekimų aplankus, kurie ir patiems auklėtiniams, ir jų mokytojams bei tėvams suteikia informacijos apie vaikų daromą pažangą.
   

Rekomendacijos:

  • Užsienio kalbos žinių standartai turėtų būti įtraukti į bendrąsias pradinukų ugdymo programas ir suteikti mokytojams konkretų pagrindą rengiant užsienio kalbos mokymo planus.
  • Žinių lygio nustatymas turėtų ir formos, ir turinio prasme atitikti vaikų poreikius ir atsižvelgti į ankstyvojo užsienio kalbų mokymo metodinius ir dalykinius principus.
  • Noras pasiekti apčiuopiamų kalbinių rezultatų ankstyvuoju užsienio kalbos mokymo periodu neturėtų užgožti siekio visapusiškai ugdyti vaiko asmenybę bei sukurti ir skatinti motyvaciją toliau mokytis užsienio kalbų.
  • Savęs vertinimas ir vertinimas iš šalies turėtų būti tęstinis ir planuojamas atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.


Šaltiniai
[1] BIG darbo grupę 1999 metais įkurė prof. dr. Hans-Eberhard Piepho. Darbo grupė nagrinėja užsienio kalbos mokymo Vokietijos pradinėse mokyklose klausimus. Jos nariai yra ministerijų specialistai, pedagoginio ir tiriamojo darbo ekspertai, valstybinių bei federalinių žemių institutų darbuotojai.
[2] Plg. BIG Pagrindų dokumentą (2005)

Daugiau informacijos