Niurnbergo rekomendacijos
Ankstyvajam užsienio kalbos mokymui pritaikytas mokymo turinys

Mokymo turinio teminė ir kalbinė atranka turi vykti atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo raidą mokymo psichologijos požiūriu. Mokymo turinys turi atitikti vaiko interesus ir juos plėsti, apeliuoti į vaiko jausmus, skatinti jo aktyvumą, fantaziją ir kūrybiškumą bei teikti vaikui džiaugsmą. 

Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo turinys papildo vaiko pasaulio vaizdą, susiformavusį gimtosios kalbos pagrindu, ir daro jį sudėtingesnį. Mokymo turinys turėtų progresuoti semantine ir pragmatine kryptimi, tačiau gramatinės progresijos reikėtų atsisakyti. Reikėtų stengtis, kad turinys būtų perteikiamas remiantis kuo autentiškesne mokymo medžiaga. Rekomenduojami paprasti tekstų žanrai – rimuoti žodžių junginiai, dainelės, posakiai, pasakos, istorijos. Neautentiški, specialiai mokymo sumetimais parengti tekstai turėtų laikytis autentiškos kalbos bei žanrinių reikalavimų ir atsižvelgti tiek į naratyvines, tiek į dialogines kalbos formas. 

Norint lavinti vaikų kalbinius įgūdžius klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo gebėjimų srityse bei kasdienėje vaikų aplinkoje plėtoti jų komunikacinę kompetenciją, reikalinga vaikų poreikius atitinkanti žodžių ir kalbinių struktūrų atsarga. Mokymo planuose turėtų būti numatytos ne tik temos, bet ir konkrečios vienos ar kitos temos konstekste išmoktos kalbos struktūros. Jos turėtų būti įtrauktos į paveikslėlių ir mokomąsias knygeles. Tarties lavinimas turėtų būti neatskiriama mokymo dalis. Patartina pasitelkti autentišką gimtakalbių parengtą garso ir filmuotą medžiagą. 

Neverbalinės komunikacijos elementai (gestai, mimika) bei kalbinės priemonės, glaudžiai susijusios su mokomosios kalbos vartojimo socialine ir kultūrine dimensija (pasisveikinimo ir atsisveikinimo frazės, kreipiniai, mandagumo žodžiai ir pan.), tai pat yra esminė ankstyvojo užsienio kalbos mokymo turinio dalis.
 

Rekomendacijos:

Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo turinys galėtų apimti toliau nurodytas temas ir tikslingai įvesti šioms temoms pritaikytą žodyną. Turinys turėtų būti pateikiamas atitinkamame komunikaciniame kontekste.

Temos ir situacijos

  • Vaikų kasdienybė ir jos aspektai: 
    Vaikas įvairiuose kontekstuose, pvz., aš ir mano šeima, draugai, vaikų darželis ar mokykla, žaidimai, hobiai, sportas, gyvūnai, kelionės, metų laikai, orai, valgiai ir gėrimai, kūnas ir sveikata, rūbai, šventės ir papročiai, aplinkosauga ir tausojantis požiūris į gamtą ir kt.
  • Dalykiniai aspektai: 
    Remiantis aukščiau išvardytomis temomis perteikiama nauja patirtis ir žinios apie žmones ir aplinką.
  • Tarpkultūriniai kraštotyriniai aspektai:
    Pasitelkus pavyzdžius atskleidžiamas tos šalies, kurios kalbos mokomasi, kasdienis gyvenimas ir papročiai, jie lyginami su savais.
Žodynas
  • Ankščiau išvardytoms temoms aptarti reikalingas žodynas turėtų būti pritaikytas vaikams ir apimti visas kalbos dalis.
Renkantis tarties ir kalbos struktūrų atžvilgiu naudingą mokymo turinį reikėtų atsižvelgti į šiuos aspektus:

Tartis
  • Kuo anksčiau reikia pradėti kreipti dėmesį į taisyklingą tartį ir intonaciją.
  • Besimokančiam vaikui reikia padėti įsisąmoninti skirtumus tarp gimtosios ir užsienio kalbos.
  • Mokantis taisyklingai tarti reikėtų naudoti ir klausymo, ir kalbėjimo pratimus.
Kalbos struktūros ir kalbos vartojimas
  • Komunikacinės intencijos turėtų būti išreiškiami paprastomis sintaksinėmis struktūromis (daugiausia pagrindiniais sakiniais), ypač tuomet, kai kalbama apie kalbos produkavimą tiesioginiame žodiniame komunikacijos procese. Į suprasti skirtus tekstus (klausymo ir skaitymo) galima palaipsniui įvesti sudėtingesnes struktūras ir plėsti recepcinius gebėjimus.
  • Paprastų taisyklių ir kai kurių kalbinių dėsningumų atskleidimas ankstyvajame užsienio kalbos mokyme didina mokymosi skaidrumą ir kloja pagrindą būsimai kalbos refleksijai.Tačiau nereikėtų to painioti su gramatikos mokymu. Dėsningumai turi atsiskleisti per turinį ir komunikacines funkcijas. Schematiški pratimai, gramatikos taisyklės ir metakalbinių sąvokų vartojimas neatitinka vaikų nuo keturių iki dešimties metų kognityvinio suvokimo ir nepadeda pasiekti užsibrėžto tikslo – vartoti kalbą komunikacijos procese.
Į ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą turi būti įtraukti ir neverbaliniai bei paraverbaliniai elementai kaip tiesioginės komunikacijos sudėtinė dalis:

Neverbalinės komunikacijos priemonės
  • Komunikacinėse situacijose turi būti naudojami ir žodžius sustiprinantys veiksmai (ką nors parodyti, atkartoti kokį nors judesį), ir atitinkamos neverbalinės, su kūno kalba susijusios bendravimo priemonės (gestai, mimika, laikysena, fizinis ir akių kontaktas). Dėl savo kultūrinės specifikos neverbalinės komunikacijos priemonės gali iš esmės nulemti komunikacijos proceso sėkmingą arba nesėkmingą baigtį.