Niurnbergo rekomendacijos
Mokymo vietos

Ankstyvasis užsienio kalbos mokymas vyksta darželiuose, mokyklose ir kitose švietimo įstaigose. Kad mokymas atitiktų aukščiausius kokybės reikalavimus, jis turėtų vykti tik tokiose patalpose, kurių dydis ir įrengimas garantuotų vaikams saugią aplinką, mokymo procesas galėtų vykti vaikams pritaikytu būdu ir nebūtų jokių besimokancių vaikų sveikatai žalingų veiksnių. 

Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turės pakankamai progų pasisakyti ir bus galima atsižvelgti į individualius jo poreikius, besimokančiųjų grupė turi būti kuo mažesnė, o patalpa pritaikyta vaikų poreikiams. Stabili mokymosi atmosfera ir kiek įmanoma rečiau keičiamos patalpos sustiprina mokymosi proceso nuoseklumą. 

Mokymo institucijoje turėtų būti ir patalpa, kurioje visos auklėtojos ir mokytojos galėtų rinktis ir pasitarti dėl vaikų priežiūros aspektų, mokymo tikslų, metodų bei turinio. Tai ypač svarbu tuomet, kai užsienio kalbos pamokėles veda specialistas iš šalies.
   

Rekomendacijos:

Esant galimybei vaikai turėtų mokytis visuomet tose pačiose patalpose, kad jų raida vyktų aplinkoje, kurioje vaikai jaučiasi saugūs.

Kalbos mokymo specialistai, dirbantys skirtingų lygių grupėse, turėtų nuolat keistis informacija. Rekomenduojamos tokios bendradarbiavimo formos:

  • keitimasis mokymo planais, gairėmis, tikslų aprašymais, turiniu ir temomis;
  • tęstinis ir nuo mokymo institucijos nepriklausomas mokinių pasiekimų aplankų pildymas;
  • veiksmų koordinavimo konferencijos;
  • kitose insititucijose dirbančių kolegų pamokų lankymas bei bendros kvalifikacijos tobulinimo priemonės.

Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo tęstinumą neretai sutrikdoperėjimas iš vaikų darželio į priešmokyklinę grupę ar pradinę mokyklą [1].

Viena svarbiausių priemonių, galinti užtikrinti mokymo proceso tęstinumą pasikeitus mokymo įstaigai, yra skirtingų institucijų vykdomų užsienio kalbos mokymo programų derinimas. Pradinių mokyklų mokytojai turėtų surinkti iš užsienio kalbos mokiusių auklėtojų tikslią informaciją apie mokymo turinį ir konkrečius mokymo proceso žingsnius, kad galėtų prasmingai išnaudoti turimą pagrindą ir išvengtų nereikalingo kartojimosi. Lygiai taip pat ir ikimokyklinių auklėjimo įstaigų specialistai, mokantys vaikus užsienio kalbos, turėtų tikslingai ruošti vaikus tolesniam mokymosi etapui mokykloje. 

Šioje srityje reikalingos bendrųjų ugdymo programų nuostatos, kurios užtikrintų užsienio kalbos mokymo tęstinumą ir progresiją.

Rekomendacijos:
  • Bendrosios ugdymo programos (mokymo pradžia, kalbų atranka, mokymo paimtis ir eilės tvarka, kurso pabaigoje pasiekiamas lygis) turėtų būti tiksliai tarpusavyje suderintos. Reikalingas bendras teorinis pagrindas [2] ankstyvajam užsienio kalbos mokymui bendrojo lavinimo proceso kontekste.
  • Nuoseklios švietimo sistemos pagrindu [3] galėtų tapti kad ir iš dalies bendras universitetinis auklėtojų ir mokytojų rengimas, jau mėginamas taikyti kai kuriose šalyse.
  • Perėjimai iš vienos mokymo įstaigos į kitą turėtų būti iš anksto planuojami ir koordinuojami tarpusavyje, taip užtikrinant mokymo proceso tęstinumą.
  • Reikėtų parengti mokymo medžiagą ar vadovėlių ciklus, kurie apimtų kelias mokymo pakopas.


Šaltiniai
[1] Plg. taip pat BIG (2009)
[2] Plg.: Wassilios Fthenakis (01/2010)
[3] Plg. ten pat