Niurnbergo rekomendacijos
Mokymo priemonės

Vaikų gyvenime šiandien vis labiau dominuoja žiniasklaida ir technologijos. Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikai labai mėgsta televiziją ir prie ekrano praleidžia gerokai daugiau laiko negu klausydamiesi vaikiškų įrašų ar vartydami knygeles su paveikslėliais [1]. Komunikacijos priemonės jau yra neatskiriama vaikų gyvenimo dalis, per žiniasklaidą ateinančios informacijos apdorojimas sudaro svarbią vaikų patirties formavimosi grandį. Todėl, nepaisant žiniasklaidos atžvilgiu tebevykstancių kritinių diskusijų, jai turėtų tekti deramas vaidmuo ir ankstyvajame vaikų auklėjime bei švietime. 

Informacinių technologijų taikymo prasmė ir nauda priklauso nuo jų kokybės, nuo pedagoginiu požiūriu gerai apgalvoto taikymo ir nuo individualios tėvų, auklėtojų ar mokytojų priežiūros. Jeigu tokios priemonės naudojamos įsiklausant į vaikų poreikius, jos gali teigiamai atsiliepti mokymo procesui. Su šiomis priemonėmis įmanoma dažnesnė pamokos veiklų kaita, individualus požiūris į besimokantįjį, multisensorinis mokymasis. Jas galima panaudoti ir ugdant gebėjimą susikoncentruoti bei stiprinant atmintį. 

Ankstyvajame kalbos mokyme informacinės technologijos – įvairūs žaidimai, mokomoji medžiaga bei elektroninės priemonės – padeda labai įvairiais būdais perteikti mokymo turinį. Jos gali inicijuoti, lydėti, stiprinti arba kartojimo metu gilinti mokymo procesą, o kartu gali padėti vertinant ir dokumentuojant rezultatus. Ir priešingai, nekontroliuojamas informacinių technologijų naudojimas gali apsunkinti ir sulėtinti mokymosi procesą. 

Vaikų mokymui geriausiai tinka realybės objektai, tiesiogiai susiję su vaikų aplinka ir gamta, žaislai, ant rankos užmaunamos lėlės, stalo, kauliukų ir kitokie žaidimai. Iš spausdintos medžiagos daugiausia naudojamos kortelės su paveikslėliais ir žodžiais, paveikslėlių knygelės, vadovėliai, žurnalai, skaidrės, įvairūs plakatai. Papildomai gali būti taikomos priemonės, kurioms reikia specialios technikos: garso įrašai, nuotraukos, filmai, kompaktinės plokštelės, medžiaga internete ir elektroninis paštas. Skaitmeninis nuotraukų apdorojimas, elektroninė komunikacija, elektroninės pagalbinės priemonės (pavyzdžiui, interaktyvi lenta) vaikams yra stiprūs traukos objektai, kurie ankstyvojo užsienio kalbos mokymo laikotarpiu gali perteikti naudingų žinių ir smarkiai padidinti motyvaciją mokytis. 

Vaikai labai aktyviai domisi su technologijomis susijusiomis priemonėmis, mėgsta patys savarankiškai valdyti aparatūrą. Tik konkreti patirtis informacinių technologijų srityje padeda įgyti tikrą informacinę kompetenciją. Kalbos specializaciją turinčios auklėtojos ar užsienio kalbos mokytojos naudoja ir autentišką, ir specialiai pamokoms parengta ar pritaikytą medžiagą bei priemones. Rekomenduojama taip adaptuoti ar didaktiškai apipavidalinti medžiagą, kad ji, nepaisant mokymo tikslams reikalingo supaprastinimo, turinio ir formos atžvilgiu išliktų kuo artimesnė autentiškai.
 

Rekomendacijos:

  • Tradicinės ir naujoviškos mokymo priemonės atrenkamos ir naudojamos remiantis ankstyvojo užsienio kalbos mokymo tikslais, turiniu ir metodiniais bei didaktiniais principais.
  • Informacinės technologijos, nepriklausomai nuo jų rūšies, turėtų būti taikomos apgalvotai ir ribotais kiekiais. Jų naudojimas neturi būti savitikslis, bet privalo stiprinti ir praturtinti mokymo procesą.
  • Informacinės technologijos naudojamos ir kalbai mokyti, ir priemonėms taikyti, ir informacinio raštingumo kompetencijai ugdyti. Vaikų patirtis informacinių technologijų srityje turėtų būti įgyjama prižiūrint auklėtojoms ir mokytojoms, kad vaikai ir suvoktų jų naudojimo principus, ir išmoktų įvertinti šių priemonių reikšmę jiems asmeniškai.
  • Auklėtojos ir mokytojos turėtų atpažinti vaikų elgesyje informacinių technologijų naudojimo patirtį, kurią vaikai atsineša į pamokas (vaikai vaidina kokius nors herojus, mėgina apdoroti tai, ką išgyveno, kalbasi su kitais vaikais apie matytas laidas) ir ja pasinaudoti, kartu stengdamiesi geriau suvokti vaikų mokymosi procesą.
  • Vaikai labai mėgsta viską daryti patys, tad reikėtų remti jų mėginimus imtis aktyvaus vaidmens naudojantis informacinėmis technologijomis.


Šaltiniai
[1] Feierabend / Mohr (2004)