Vokiečių kaip antroji užsienio kalba

Vokiečių kaip antroji užsienio kalba
Foto: Colourbox.com

Daugelis mokinių vokiečių kalbos mokosi kaip antrosios arba trečiosios užsienio kalbos. Didelis šios aplinkybės pranašumas yra tai, kad jie jau turi užsienio kalbos mokymosi patirties. Dėl to mokymosi procesas gali būti supaprastinamas.

Mokiniai, kurie mokosi vokiečių kaip antrosios (ar tolesnės) užsienio kalbos, gali panaudoti jau turimas kalbos mokymosi patirtis ir jas praplėsti. Tai gali palengvinti antrosios užsienio kalbos mokymąsi. Vokiečių kalbos mokytojams yra naudinga tai, kad jie gali panaudoti pamokoje jau turimas mokinių žinias ir patirtis.

Užsienio kalbų mokymosi proceso suvokimas

Jei mokiniai vokiečių kalbos pradeda mokytis kaip antrosios užsienio kalbos, jie besimokydami pirmosios užsienio kalbos jau yra įgiję suvokimą, kaip vyksta kalbos mokymosi procesas, ir turi kalbos mokymosi patirties, taigi jie greičiau ir lengviau orientuojasi naujoje kalboje. Pavyzdžiui, besimokantieji iš savo ankstyvesnių patirčių mokantis užsienio kalbos jau žino, kad kalbose egzistuoja skirtingos sakinių struktūros, kurios skiriasi nuo gimtosios kalbos. Taip pat jie jau yra patyrę, kad pavieniai žodžiai ar išsireiškimai gimtojoje kalboje gali neturėti tiesioginių atitikmenų užsienio kalboje arba kad kultūriniai ypatumai gali turėti įtakos kalbos vartojimui.

Mokymosi strategijų naudojimo patirtis

Be to, mokiniai yra susipažinę su kalbos mokymosi situacijomis ir metodais. Štai, pavyzdžiui, jiems yra pažįstamas fenomenas, kad užsienio kalbos pamokoje (skirtingai nuo daugelio kitų mokykloje dėstomų dalykų) yra normalu tai, kad nuolat pasitaiko tokios situacijos, kuriose jie ne viską supranta. Moksleiviai tiesiog susikuria sau strategijas, kaip susidoroti su tokiomis situacijomis, pvz., kaip nežinomų žodžių reikšmę galima atskleisti iš konteksto.

Moksleiviai taip pat jau yra atradę savo asmeninį užsienio kalbos mokymosi būdą ir tikriausiai jau turi susikūrę savitas mokymosi technikas. Pavyzdžiui, jie jau yra išbandę įvairias žodžių mokymosi technikas ir pagaliau atradę jiems patiems priimtiniausią strategiją. [1]
Tyrimai parodė, kad antrosios (ar tolesnės) užsienio kalbos besimokydami moksleiviai dažnai tai daro tikslingiau, yra atviresni užsienio kalbos mokymosi procesui, daugiau linkę rizikuoti, o taip pat reaguoja ramiau, jei ko nors iš karto nepavyksta suprasti ar įsisavinti. [2]
Apskritai, dėl minėtų priežasčių yra manoma, kad antrosios užsienio kalbos mokydamiesi mokiniai yra labiau užtikrinti savimi, nei besimokydami pirmosios užsienio kalbos.

Vokiečių kaip antrosios užsienio kalbos mokymo trūkumai

Nepaisant minėtų teigiamybių, vokiečių kaip antrosios (ar tolesnės) užsienio kalbos padėtis dažnai būna sudėtinga. Visų pirma tai susiję su dalyko statusu. Tuo tarpu kai pirmoji užsienio kalba (dažniausiai anglų) priskiriama prie pagrindinių disciplinų ir jai rodomas toks pat dėmesys, kaip matematikai ir gimtajai kalbai, antrajai ar kitoms užsienio kalboms dažniausiai skiriama tik nedidelis pamokų skaičius per savaitę. Tuo tarpu kiekvienai užsienio kalbai yra svarbu, kad pradžioje jos mokymui būtu skiriamas gana didelis valandų skaičius. Viena vertus, reikia įsiklausyti į naująją kalbą ir priprasti prie jos. Kita vertus, besimokančiojo mokymosi motyvaciją labai pakelia patirtis, kad tą kalbą galima vartoti. Tuo tarpu, jei kalbos mokymui teskiriama tik viena ar dvi pamokos per savaitę, mokiniui prireikia daug daugiau laiko suvokti užsienio kalbos vartojimo galimybes. [3]

Blogos patirtys

Gali būti, kad kai kurie mokiniai turėjo blogos patirties mokydamiesi pirmosios užsienio kalbos. Galbūt ligšiolinės užsienio kalbos pamokos jiems atrodė neįdomios, o gal kai kurie mokiniai praeityje yra gavę prastų pažymių ir pradeda mokytis vokiečių kalbos su išankstiniu nusistatymu, kad jie negabūs užsienio kalboms. Visi šie faktoriai gali turėti neigiamos įtakos mokinių motyvacijai. Be to, dažnai galima pastebėti, kad besimokantieji antrosios užsienio kalbos kritiškiau vertina mokomąją medžiagą. Jeigu jie susiduria su temų požiūriu neįdomiu, (perdėm) paprastu ar netgi vaikišku turiniu, kuris neatitinka besimokančiųjų turimo žinių bagažo ar interesų, jie nuobodžiauja ir dažnai nepriima mokomosios medžiagos.

Vokiečių kalba po anglų

Kitas sunkumas, su kurio susiduriama, yra tai, kad anglų kalbą (daugelyje šalių tai yra pirmoji užsienio kalba) daugelis moksleivių vertina kaip lengvesnę nei vokiečių. Gana kompleksiška vokiečių kalbos gramatika (kuri, deja, kaip ir anksčiau dominuoja daugelyje vokiečių kalbos pamokų) greitai gali numušti besimokančiųjų motyvaciją, jei pastarieji susidaro įspūdį, kad anglų kalbos gramatika šiek tiek paprastesnė ir dėl to lengviau išmokstama. Prisideda dar ir tai, kad anglų kalbos vaidmuo daugelio šalių kasdieniniame gyvenime yra daug svarbesnis nei vokiečių, anglų kalba taip pat yra sutinkama daugelyje medijų (pvz., muzikoje, filmuose, internete). Savaime suprantama, šios aplinkybės skatina paauglių motyvaciją mokytis kalbos. Be to, daug mokinių, kurie laikomi pradedančiaisiais, anglų kalbos pradeda mokytis jau turėdami tam tikrą šios kalbos žinių bagažą. Vokiečių kalba tuo dažniausiai negali pasidžiaugti. Taigi, prieiga prie anglų kalbos kasdieniniame gyvenime yra daug paprastesnė nei prie vokiečių.

Todėl, kai paaugliai pradeda mokytis vokiečių kaip antrosios užsienio kalbos, daugelis vokiečių kalbos mokytojų kovoja su tuo, kad besimokantieji vis lygina „sudėtingą ir nepaslankią“ vokiečių kalbą su „laisva ir lengva“ anglų kalba. Tačiau jeigu vokiečių kalba yra pirmoji užsienio kalba, minėtas tiesioginis lyginimas nevyksta ir besimokantieji dažniausiai be išankstinių nusistatymų susikoncentruoja į vokiečių kalbos mokymąsi.
 

[1] Hufeisen, B. (2003). L1, L2, L3, L4, Lx – alle gleich? Linguistische, lernerinterne und lernerexterne Faktoren in Modellen zum multiplen Spracherwerb. In: Baumgarten, N., Böttger, C., Motz, M. & Probst, J. (Hrsg.). Übersetzen, Interkulturelle Kommunikation, Spracherwerb und Sprachvermittlung –das Leben mit mehreren Sprachen. Festschrift für Juliane House zum 60. Geburtstag. Zeitschrift für Interkulturellen Fremdsprachenunterricht [Online], 8(2/3) (http://zif.spz.tu-darmstadt.de/jg-08-2-3/beitrag/Hufeisen1.htm).

[2] Jessner, U. (2008). Teaching third languages: Findings, trends and challenges. Language Teaching, 41 (1), 15–56. 

Zahirová, E. (2013). Mehrsprachigkeit an der Grundschule: Deutsch nach Englisch. Baccalaureatarbeit am Lehrstuhl für deutsche Sprache und Literatur. Masaryk-Universität Brünn.

[3] Deutsch nur als zweite oder dritte Fremdsprache? Ein Interview mit Hans-Jürgen Krumm. Goethe-Institut e. V., Online-Redaktion, Juni 2009 (http://www.goethe.de/ges/spa/dos/daf/unt/de4568512.htm).