Užsienio kalbos mokymas pagrindiniame ir viduriniame ugdyme

Apskritai užsienio kalbos pamokos pagrindiniame ir viduriniame ugdyme yra daug labiau orientuotos į rezultatą nei pradinėje mokykloje. Taigi, tų mokinių, kurie pradinėje mokykloje su didžiuliu džiaugsmu ir motyvacija mokėsi užsienio kalbos, noras mokytis vokiečių kalbos vyresnėse klasėse dėl pasikeitusių aplinkybių gali sumažėti.

Nors pastaruoju metu vokiečių kalba pradedama dėstyti taip pat ir pradinėje mokykloje, visgi daugelyje mokyklų jos mokytis pradedama tik pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje.

Heterogeniškos klasės

Kai kurių šalių pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje klasės pagal moksleivių vokiečių kalbos žinias yra labai heterogeniškos. Kai kurie moksleiviai jau yra susipažinę su vokiečių kalba pradinėje mokykloje, tačiau didžioji dalis klasės tokios patirties neturi. Kadangi į tas pačias klases patenka mokiniai iš įvairių pradinių mokyklų, susidaro tokia situacija, kad iš dalies pažengę mokiniai ir pradedantieji sėdi drauge toje pačioje pamokoje. Ši situacija – tai didžiausias iššūkis mokytojams, o taip pat ir patiems mokiniams.

Padidinti reikalavimai

Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme padidėja reikalavimai moksleiviams, t.y. lyginant su pradine mokykla gerokai išsiplečia mokymo programa, taip pat padidėja mokymosi tempas. Daugelis mokymo ir mokymosi metodų, prie kurių mokiniai buvo pripratę pradinėje mokykloje, pakeičiami kitais. Taigi, vokiečių kalbos mokytojams greta mokomosios medžiagos perteikimo taip pat tenka svarbi užduotis supažindinti mokinius su naujais mokymo ir mokymosi metodais.

Pasikeitę akcentai

Pradinėje mokykloje užsienio kalbos dažniausiai mokomasi paraleliai vykstant gimtosios kalbos įsisavinimo procesui, taip pat orientuojamasi į veiksmą bei komunikaciją, pasitelkiant įvairius pojūčius. Šiuo laikotarpiu pagrindinis dėmesys teikiamas šnekamajai kalbai – žaidimams, dainelėms, eilėraščiams bei pasakojimams. Rašytinė kalba vartojama palyginti mažai. Tačiau pagrindiniame ir viduriniame ugdyme jau didesnis dėmesys kreipiamas į kalbos taisykles bei rašytinę jos išraišką. Pasakojimai ir dainelės pamokoje vis labiau įgauna papildomo elemento statusą. Šie pasikeitimai atsispindi taip pat ir mokomojoje medžiagoje. Tuo tarpu, kai pradinėms mokykloms skirtose knygelėse dar dominuoja spalvoti paveikslėliai, žaidimai, pasakojimai ir dainelės, o taip pat tokios papildomos priemonės, kaip iliustruoti žemėlapiai ar pirštininės lėlės, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokymo priemones daugiausia sudaro tekstai ir abstraktūs vaizdiniai. Dėl to mokymo priemonės paaugliams pradžioje gali pasirodyti gana neįdomios ir jiems reikia prie jų priprasti.