Gimtosios kalbos kompetencijos

Ypač pirmojoje paauglystės fazėje paauglių gimtosios kalbos kompetencijos dar nėra pilnai išsivysčiusios. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo laikotarpiu labai smarkiai vystosi pirmiausia žodynas, sakinių struktūra ir tekstų sudarymo kompetencijos.

Dar neseniai buvo manoma, kad pasibaigus vaikystei galutinai baigia formuotis ir gimtosios kalbos įgūdžiai. Tačiau paskutiniųjų metų tyrimai aiškiai rodo, kad taip nėra. Paauglystės amžiuje gimtoji kalba vystosi daug subtiliau ir mažiau pastebimais etapais. Tačiau šiuo metu dar visgi vyksta išties reikšmingi pokyčiai.

Žodynas

Pavyzdžiui, nepaprastai ryški pažanga pastebima įsisavinant naują žodyną. Tuo tarpu kai 1-oje klasėje moksleivių žodyną sudaro maždaug nuo 8000 iki 14 000 žodžių, 12-os klasės moksleiviai jau vartoja apie 80 000 žodžių. Ši didžiulė pažanga įvyksta mokyklos laikotarpiu.* Beje, auga ne tik žodžių skaičius, bet taip pat keičiasi ir jų pobūdis: tuo tarpu kai vaikai daugiausia mokosi konkrečius žodžius (pvz., dviratis, stalas, mokykla), metams bėgant moksleiviai įsisavina abstraktesnius žodžius (pvz., nesusipratimas, įsitikinimas, demokratija)* Tam pasitarnauja pirmiausia įvairių mokykloje dėstomų dalykų turinys, juose pateikiami tekstai bei mokytojų paaiškinimai. Be to, paaugliai įsisavina daugiau retų žodžių (pvz., tikėjimas, knygrišys).*

Sakinių struktūra

Paaugliai taip pat daro ryškią pažangą sakinių struktūros (sintaksės) srityje. Su amžiumi jų sakiniai ilgėja. 3-oje klasėje vidutinis išsireiškimo ilgis (t.y., vidutinis žodžių skaičius sakinyje arba išsireiškime) yra 7 žodžiai, o 12-oje klasėje – 14 žodžių.* Be to, vyresnių mokinių sakinių struktūra yra žymiai kompleksiškesnė nei jaunesnių. Pavyzdžiui, paaugliai vartoja savo kalboje daugiau šalutinių sakinių * ir su amžiumi jie vartoja vis daugiau daiktavardinių frazių (pvz., vietoje „vyras“ sakoma „senasis vyras su plike“).* Be to, įsisavinamos pasyvinės konstrukcijos (pvz. vietoje „kaimynė maitina katę“ sakoma „katė yra maitinama kaimynės).* Šie pasikeitimai yra susiję su kognityvinių gebėjimų vystymusi. Dėl to paaugliai geba ir mažiau subjektyviai vertinti dalykus.

Darbo su tekstais kompetencijos

Paauglystės laikotarpiu taip pat labai smarkiai vystosi ir darbo su tekstais kompetencijos (tekstų suvokimas ir sudarymas). Pirmaisiais mokslo metais moksleiviai geba suvokti ir sukurti (žodžiu ir raštu) gerai struktūruotus tekstus su aiškiu naratyvu,* tačiau jiems dažnai iškyla problemų su dalykiniais tekstais. Tai paaiškinama tuo, kad naratyvinių tekstų kognityvinis dėmuo yra daug silpnesnis nei dalykinių tekstų, * be to vaikai daug anksčiau susiduria su naratyviniais tekstais (pvz. pasakojimai prieš miegą).* Vaikų ir paauglių tyrimai rodo, kad moksleivių gebėjimai dirbti su dalykiniais tekstais mokyklos lankymo laikotarpiu nuolat auga ir netgi vyresnėse klasėse toliau vystosi. *

Įtaka užsienio kalbos mokymui

Šie pavyzdžiai iš gimtosios kalbos aiškiai rodo, kad paaugliai (visų pirma ankstyvojoje paauglystės fazėje) dar neturi pilnai išvystytų gimtosios kalbos kompetencijų. Užsienio kalbos pamokose ši aplinkybė dažnai pamirštama. Kadangi moksleiviai atsineša su savimi gimtosios kalbos vartojimo patirtis ir įgūdžius, kuriais remiasi mokydamiesi užsienio kalbos, vokiečių kalbos pamokoje iš paauglių negalima tikėtis tokių sakinių konstrukcijų, kalbinių priemonių ir t.t., kurių jie dar nėra išmokę savo gimtąja kalba. Vokiečių kalbos mokytojai turėtų bendradarbiauti su kitų dalykų mokytojais (pvz., gimtosios kalbos, kitų užsienio kalbų, o taip pat ir kitų dalykų), jei tai įmanoma. Taip būtų galima, apjungiant įvairias disciplinas ir derinant jas tarpusavyje, lavinti tokias technikas, kaip teksto rašymas ar pranešimo struktūravimas.