Užsienio kalbų mokymasis ir amžius

Dėl savo amžiaus paaugliai turi keletą pranašumų mokantis užsienio kalbų: jų smegenys dar yra lanksčios ir jie jau turi gyvenimiškosios patirties bei yra susipažinę su mokymosi strategijomis.

Amžiaus įtaka užsienio kalbų mokymuisi yra viena įdomiausių, tačiau ir viena labiausiai ginčytinų kalbos mokymosi proceso tyrimų temų.

Kritinė fazė

Egzistuoja tokia prielaida, kad vaikai užsienio kalbų mokosi greičiau ir lengviau nei suaugusieji. Spėjama, kad to priežastis yra tam tikra kritinė fazė, t.y. laiko tarpas, kurio metu galima ypač efektyviai išmokti kitą kalbą. Daugelis šios prielaidos šalininkų mano, kad ši fazė baigiasi maždaug su lytinio brendimo pradžia.* Po to jau nebėra įmanoma tobulai išmokti užsienio kalbos. Kai kurie mokslininkai yra netgi tokios nuomonės, kad ši kritinė fazė baigiasi jau ankstyvojoje vaikystėje, kiti gi įsitikinę, kad ji tęsiasi iki maždaug 20-ųjų gyvenimo metų.

Vaikai mokosi žaismingai ir nesąmoningai

Tyrimai rodo, kad jaunesni užsienio kalbos besimokantys žmonės turi aiškų pranašumą mokantis tarti kita kalba. Kai kurių mokslininkų požiūriu, nuo maždaug 6-ųjų gyvenimo metų žymiai sumažėja tikimybė išmokti užsienio kalbos tarimo gimtosios kalbos lygiu.* Gramatika paprastai taip pat įsisavinama sėkmingiau, jei kalbos pradedama mokytis jau vaikystėje.
Vaikai užsienio kalbų mokosi kitaip nei suaugusieji: jie naudoja mažiau aiškių strategijų, daug labiau mokosi per iš aplinkos gaunamą informaciją ir yra mažiau jautrūs vertinimams.*
Apskritai, vaikams paprastai lengvai sekasi mokytis užsienio kalbų, kadangi jie tai daro žaismingai ir beveik nesąmoningai. Be to, jų smegenys dar yra labai lanksčios ir atviros įvairioms (kalbinėms) struktūroms. Taip pat vaikai dažniau nei suaugusieji natūraliai įsisavina kalbą, kadangi jų santykis su užsienio kalba yra žaidybinis ir orientuotas į vartojimą.

Vyresnių besimokančiųjų pranašumai

Tačiau yra aspektų, dėl kurių vyresnio amžiaus kalbos besimokantys žmonės turi aiškų pranašumą. Visų pirma, jiems geriau sekasi mokytis kalbos pamokos sąlygomis. Yra įrodyta, kad vyresni moksleiviai pamokų metu užsienio kalbų dažniausiai mokosi greičiau nei jauni. *
Bent jau iki suaugusio žmogaus amžiaus pradžios bendrai galioja ši tendencija: kuo vyresni mokiniai, tuo greičiau pamokų metu jie mokosi užsienio kalbų. Taip pat ir įsisavinant žodyną vyresni moksleiviai dažniausiai turi pranašumą prieš jaunesniuosius, kadangi paaugliai ir suaugusieji mokydamiesi žodžių bei įsisavindami koncepcijas gali remtis didesne gyvenimiškąja patirtimi. * Be to, vyresnių besimokančiųjų pranašumas tas, kad jie turi metalingvistinę sąmonę, kuri teigiamai veikia mokymosi procesą, t.y. jie žino, kaip sudaryta kalba, ir yra pajėgūs ją analizuoti bei kūrybiškai keisti.

Paauglystės amžius – tinkamiausias laikas

Taigi, paauglystės amžius yra tinkamiausias laikas mokytis užsienio kalbos: paauglių (kaip ir vaikų) smegenys dar yra lanksčios ir besivystančios, bet tuo pačiu jie (kaip ir suaugusieji) jau gali naudoti tam tikras mokymosi strategijas bei remtis gyvenimiškąja patirtimi, o tai jiems suteikia galimybę gana greitai ir lengvai mokytis užsienio kalbos.
Tačiau šiuo atveju visgi yra labai svarbu, kad besimokantieji gautų kaip galima daugiau informacijos užsienio kalba.