Lytinis brendimas ir pasitikėjimas savimi

Lytinio brendimo metu vyksta daug kūno pasikeitimų, dėl ko dažnai stipriai kinta jaunuolių pasitikėjimas savimi. Tai turi įtakos taip pat ir mokymosi procesui.

Paauglystės pradžią žymi lytinio brendimo fazė. Daugelyje kultūrų mergaičių lytinis brendimas prasideda 1–2 metais anksčiau nei berniukų. Taip pat jaunuolių amžius, kada paprastai prasideda jų lytinis brendimas, varijuoja priklausomai nuo kultūros. Pavyzdžiui, afrikiečių berniukų lytinis brendimas paprastai prasideda anksčiau nei vakariečių, o berniukų iš Azijos šalių – dažniausiai dar vėliau. Visiems jiems bendra tai, kad šioje fazėje jie išgyvena didžiulius kūno pasikeitimus, su kuriais paaugliams ne visada lengva susidoroti.

Kūno pasikeitimai

Paauglių kūno pasikeitimai prasideda stipriu ūgtelėjimu, kurio metu smarkiai padidėja kūno dydis ir pasikeičia proporcijos. Mergaitės paprastai 16–17 savo gyvenimo metais pasiekia savo maksimalų ūgį, tuo tarpu berniukai vis dar auga iki 18-ųjų, o kartais netgi iki 20-ųjų gyvenimo metų.

Praėjus maždaug vieneriems metams po smarkaus ūgtelėjimo prasideda lytinio brendimo laikotarpis. Taip pat vystosi ir antriniai lyties požymiai. T.y., berniukams praplatėja pečiai, pradeda augti barzda, dėl mutacijos jų balsas tampa žemesnis. Kadangi mergaičių lytinio brendimo metu jų organizme smarkiai padidėja riebalų kiekis, šioje fazėje praplatėja jų klubai ir jos priauga nemažai svorio. Be to, tiek berniukams, tiek mergaitėms padidėja odos liaukų sekrecija, dėl ko pasikeičia jų kūno kvapas, gali atsirasti spuogų ar netgi prasidėti aknė.

Kadangi organizme vyksta tiek daug pasikeitimų, nenuostabu, kad šiuo metu paaugliai labai nerimauja, ar su jais viskas tvarkoje ir ar jų kūnas atitinka normas bei galiojančius grožio standartus. Šiuo laikotarpiu ypač neužtikrintos savimi ir dažnai nepatenkintos savo besikeičiančiu kūnu būna mergaitės. [1]

„Įsivaizduojamos publikos fenomenas“

Paauglystės laikotarpiu išsivysto ir kiti kognityviniai jaunuolių gebėjimai, dėl kurių jie geriau nei vaikystėje gali vertinti reiškinius iš kitų žmonių perspektyvos. Dėl šios priežasties paaugliai daug geriau geba suprasti kitų nuomonę, taip pat jie dažnai lygina save su draugais ir bendramoksliais.* Taip išsivysto vadinamasis „Įsivaizduojamos publikos fenomenas“, t.y. paauglius nuolat lydi jausmas, kad visi kiti įdėmiai stebi ir vertina jų išvaizdą bei elgesį. [2] Taip išsivysto vadinamasis „Įsivaizduojamos publikos fenomenas“, t.y. paauglius nuolat lydi jausmas, kad visi kiti įdėmiai stebi ir vertina jų išvaizdą bei elgesį. [3] Taip pat ir pamokoje dažnai galima patirti (o kartais dėl to netgi supykti), kad paaugliams daug labiau rūpi tai, ar kiekviena plaukų sruoga krinta į reikiamą pusę ir ar makiažas tinkamai laikosi, nei pamokos turinys.

Pasitikėjimo savimi mažėjimas

Paauglių kūno pasikeitimai labai veikia jų pasitikėjimą savimi, kuris paauglystės laikotarpiu yra daug žemesnis nei vaikystėje, o mergaičių, savo ruožtu, yra dar žemesnis nei berniukų. [4] Jokiame kitame gyvenimo etape pasitikėjimas savimi taip smarkiai nenukrenta per tokį trumpą laiką, kaip paauglystėje.

Tačiau pasitikėjimas savimi turi didelę reikšmę mokyklinėje veikloje bei atsispindi pasiekimuose. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad savimi pasitikintys mokiniai paprastai ilgiau dirba prie sudėtingų užduočių ir ne taip greitai pasiduoda. Be to, jie daug daugiau laiko skiria namų darbų ruošai ir apskritai yra ambicingesni nei savimi nepasitikintys mokiniai. [5]

Socialinė baimė

Dėl neužtikrintumo jausmo nemaža dalis paauglių kenčia nuo tam tikros socialinės baimės prieš savo bendraamžius formos. Dėl jos jie, pavyzdžiui, staiga pradeda bijoti skaityti pranešimą savo bendramokslių akivaizdoje, užduoti klausimus ar garsiai skaityti prieš visą klasę. [6] okiu atveju kalbėjimas užsienio kalba iš mokinių reikalauja dar didesnių pastangų. Aišku, kad vokiečių kalbos pamokoje, kurios metu komunikacijai turėtų būti skiriamas kaip galima didesnis dėmesys, tai gali tapti rimtu kliuviniu, jei mokiniai mieliau tyli dėl to, kad kalbėjimas juos trikdo. Mokytojams tokiu atveju tenka sudėtinga užduotis, taip organizuoti pamoką, kad paauglių kalbėjimo baimė būtų sumažinta.

Ką daryti su tylinčiais paaugliais?

Šiame vaizdo įraše mokytoja iš Italijos pasakoja, ką daryti, jei paaugliai pamokos metu tyli, nes yra neužtikrinti savimi ar sumišę.
 
Jugendliche lernen anders Deutsch - Was tun mit schweigsamen Jugendlichen?
Goethe-Institut

Daugiau patarimų apie pamokų vedimą rasite čia.
 

[1] Susman, E.J. & Rogol, A. (2004). Puberty and psychological development. In: L.M. Lerner & L.D. Steinberg. Handbook of Adolescent Psychology, pp. 15-44. Hoboken NJ, Wiley.

Vereecken, C. & Maes, L. (2000). Eating habits, dental care, and dieting. In C. Currie, K. Hurrelmann, W. Settertobulte, R. Smith, & J. Todds (Hrsg.). Health and health behavior among young people: A WHO crossnational Study (HBSC)international report (pp. 83-96) WHO Policy Series: Healthy Policy for Children and Adolescence, Series Nr. 1. Kopenhagen: World Health Organization Regional Office for Europe.

[2] Parker, J.G. et al. (2006). Peer relationships, child development, and adjustment: a developmental psychopathology perspective. In: D. Cicchetti & D.J. Cohen (Hrsg.), Developmental Psychopathology: Theory and Methods (Vol. 1), 96-161. Wiley.

Steinberg, L. (2005). Cognitive and affective development in adolescence. Trends in Cognitive Sciences, 9, 69-74.

Vartanian, L.R. (2000). Revisiting the imaginary audience and personal fable constructs of adolescent egocentrism: a conceptual review. Adolescence, 35, 639-661.

[3] Ellkind, D. (1967). Egocentrism in adolescence. Child Develoment, 38, 1025-1034.

[4] Kling, K.C., Hyde, J.S., Showers, C.J., & Buswell, B.N. (1999). Gender differences in self-esteem. A media-analysis. Psychological Bulletin, 125, 470-500.

Major, B., Barr, L., Zubek, J., & Babey, S.H. (1999). Gender and self-esteem. A meta-analysis. In: W. Swann & J. Langlois (Hrsg.) Sexism and stereotypes in modern society: The gender science of Janet Tayler Spence. Washington, DC: American Psychological Association.

Robins, R.W., Trzesniewski, K.J., Tracey, J.L., Potter, J. & Gosling, S.D. (2002). Age difference in self-esteem from age 9 to 90. Psychology and Aging, 17, 423-434.

[5] Bassi, M., Steca, P., Della Fave, A. & Caprata, G.V. (2007). Academic self-efficacy beliefs and quality of experience on learning. Journal of Youth and Adolescence, 36, 301-312.

Schunk, D.H. (2008). Learning theories: An educational perspective (5th edition). Upper Saddle River, NJ:Prentice Hall.

[6] Sumter, S.R., Bokhorst, C.L., & Westenberg, P.M. (2009). Social fears during adolescence: Is there an increase in fear and avoidance? Journal of Anxiety Disorders, 23(7), 897-903.