Smegenų vystymasis

Paauglystės metu smegenyse vyksta reikšmingi pokyčiai, kurie iš dalies baigiasi tik suaugusio žmogaus amžiaus pradžioje. Tai yra dažno paauglių nesugebėjimo susikaupti priežastis. Lengva nukreipti jų dėmesį, jiems sudėtinga kurti ilgalaikius planus.

Dar neseniai buvo manoma, kad sulig lytiniu brendimu pilnai išsivysto ir smegenys, ir tik prieš keletą metų neurologijos mokslininkai nustatė, kad taip nėra. Priešingai: paauglystės laikotarpiu smegenys vystosi ir jose vyksta reikšmingi pokyčiai, turintys įtakos paauglių kognityviniams gebėjimams.

Didžioji statybų aikštelė smegenyse

Lytinio brendimo pradžioje smegenyse žymiai padidėja pilkosios smegenų (neuronų) kiekis ir atsiranda daug sinapsių (jungčių tarp neuronų).* Netrukus po šio prieaugio sinapsės vėl išretėja. Atranka, kurios sinapsės turėtų išnyksti, o kurios likti, vyksta pagal principą „Use it or lose it“ (vert. „Naudokis arba prarasi“), t.y. tos sinapsės, kurios dažnai naudojamos, išlieka ir sustiprėja, o tos, kurios lieka (beveik) nepanaudotos, eliminuojamos. *
Kadangi paauglių smegenys dar yra gana plastiškos, kognityvinė jų stimuliacija paauglystės metu vaidina lemiamą vaidmenį. Jei mokiniai patenka į optimalią mokymuisi aplinką, kurioje jiems pateikiama daug juos dominančių dalykų ir veiklos galimybių, jų smegenyse stimuliuojamas įvairių gebėjimų vystymasis (pvz. kalbų mokymosi, grojimo instrumentu). Tai yra tokie gebėjimai, kuriuos suaugusieji taip pat gali įvaldyti, tačiau mokymosi procesas iš jų pareikalauja daug daugiau pastangų. Taigi, paaugliai šiuo vystymosi laikotarpiu yra labai imlūs naujai informacijai ir mokosi labai greitai bei efektyviai.

Smegenų brendimas

Šis brendimo procesas tęsiasi daug metų. Ta smegenų sritis, kuri išsivysto vėliausiai ir tik ankstyvajame suaugusio žmogaus amžiuje pilnai subręsta, vadinama prefrontaline žievine sritimi.* Ši smegenų dalis yra kaktos srityje ir greta kitų savo funkcijų yra atsakinga už dėmesio reguliavimą, impulsų kontrolę ir tikslingą veiklos planavimą.
Eksperimentiniai tyrimai iš tiesų parodė, kad pagaliai palyginti prastai geba reguliuoti savo dėmesį, jiems sunkiai sekasi nuslopinti impulsus, taip pat kurti toli siekiančius planus. Jie taip pat dažnai nenumato savo elgesio pasekmių.*

Įtaka mokymuisi

Pamokose šie „deficitai“ paauglių smegenyse pasireiškia tuo, kad mokiniai atlikdami tam tikras užduotis dažnai pajėgia susikaupti tik palyginti trumpam laikui, kadangi jų dėmesys labai greitai susilpnėja ir jie greitai leidžiasi išblaškomi. Be to, dažnai pasitaiko, kad jie pamiršta atsinešti savo mokymo medžiagą, taip pat neprisimena, ką mokytojas ką tik uždavė, arba jiems būna sudėtinga laiku ir sistemingai pasiruošti kontroliniam žinių patikrinimui. Mokytojams ši fazė dažnai tampa tikru iššūkiu, o kartais ir sugadina nemažai nervų. Bet kadangi smegenų prefrontalinė žievinė sritis pilnai išsivysto tik ankstyvajame suaugusio žmogaus amžiuje, iš paauglių ir nereikėtų tikėtis, kad jie elgtųsi ir planuotų kaip suaugusieji.
Kita vertus, šiuo laikotarpiu nederėtų tiesiog nesikišant stebėti, kaip paaugliai be jokio plano plaukia gyvenime pasroviui. Šioje fazėje, kai smegenų prefrontalinė žievinė sritis dar vystosi, paaugliams gali labai praversti prefrontalinė žievinė sritis „išorėje“, t.y. tėvų ir mokytojų vaidmenyje. Pastarieji gali paaugliui nubrėžti jo elgesio ribas, įstatyti jo gyvenimą į tam tikras vėžes ir kartu tobulinti planavimo bei į ateitį orientuoto elgesio įgūdžius.*

Ką daryti su susikaupti nesugebančiais paaugliais?

Šiame vaizdo įraše vokiečių kalbos mokytoja iš Indijos pasakoja, ką daryti, jei mokiniams pamokose sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį.
 
Jugendliche lernen anders Deutsch - Was tun mit unkonzentrierten Jugendlichen?
Goethe-Institut