Tapatybės ir prasmės paieškos

Paaugliai intensyviai ieško savo identiteto ir stengiasi suvokti gyvenimo prasmę. Taip pat jie bando atsakyti į klausimą, kam jiems reikia vokiečių kalbos pamokų.

Lytinio brendimo pradžioje asmeninė tapatybė paaugliams tampa itin svarbia tema.* Jie ieško atsakymų į tokius klausimus, kaip: Kodėl aš egzistuoju? Kokia mano gyvenimo prasmė? Kas aš apskritai esu? Ką man daryti su savo ateitimi? Stengiamasi ieškoti savo gyvenimo krypties ir suteikti savo gyvenimui prasmę. Jokiu kitu gyvenimo periodu šios paieškos nėra tokios intensyvios, kaip paauglystėje.*

Kodėl vokiečių kalba?

Prasmės paieškos neaplenkia taip pat ir vokiečių kalbos pamokų. Dažnai galima patirti, kaip moksleiviai paauglystės amžiuje suabejoja vokiečių kalbos reikalingumu. Taigi, mokytojams dažnai tenka išgirsti tokius klausimus: Kodėl mes iš tikrųjų mokomės tos vokiečių kalbos? Ką mes su ja veiksime? Kam ji mums apskritai reikalinga? Ar nėra svarbesnių dalykų gyvenime?
Mokytojams ne visada yra paprasta rasti paauglius patenkinančius atsakymus į minėtus klausimus. Bet kokiu atveju mokiniams yra svarbu sužinoti, kokias galimybes jiems gali atverti vokiečių kalbos mokėjimas. Besimokantieji kalbos tai daro su daug didesne motyvacija, jei jie supranta, kodėl jie turi kažko mokytis, ir jei mato, kad galės panaudoti įgytas žinias.*
Tačiau mokyklos kasdienybėje tai dažnai pamirštama. Edukologai yra nustatę, kad didžioji dalis mokinių pamokose nuobodžiauja – ypač pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje.

Nuobodulys pamokoje

Ne tik asmeninės mokytojų patirtys, bet ir empirinių tyrimų duomenys rodo, kad nuobodulys – tai pamokose labai dažnai pasitaikantis fenomenas. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad 12–16 metų amžiaus moksleiviai vidutiniškai 32% pamokų laiko praleidžia nuobodžiaudami.* Tai nereiškia, kad pamokų metu moksleiviai neturi ką veikti. Nuobodulys paprastai pasireiškia tuomet, kai yra abejojama pamokoje pateikiamos medžiagos aktualumu. Tai dažniausiai pasakytina apie subjektyviai nesvarbiomis laikomas situacijas. Tyrimai rodo, kad 72% mokinių nuobodžiauja būtent tose pamokose, kurias jie laiko nesvarbiomis arba nelabai svarbiomis. *
Kai mokiniai nuobodžiauja, jie beveik neturi motyvacijos siekti gerų rezultatų. Tyrimai rodo ir tai, kad pamokose nuobodžiaujantys mokiniai dažniau gauna prastus pažymius. *
Paklausus mokinių, ko jie imasi siekdami išvengti nuobodulio pamokose, daugelis jų atsako, kad jie stengiasi nukreipti savo dėmesį kur nors kitur.* Kartais jie pasineria į savo mintis – pavyzdžiui, galvoja apie tai, ką veikė savaitgalį. Arba užsiima kitais dalykais – šnekasi su suolo draugais ar ruošia kitų disciplinų namų darbus. Mokiniai dažnai sako, kad jie susitaiko su nuoboduliu ir lengvai jį pakelia: „Aš ten sau sėdėjau ir nieko neveikiau. Tiesiog žiūrėjau į tuštumą.“ Tik nedaug mokinių nurodo, kad jie nepaisant kankinančio nuobodulio bando susikaupti ir gilintis į pamokos turinį. Tai reiškia, kad dauguma mokinių naudoja tokias nuobodulio pamokose įveikimo strategijas, kurios neskatina mokytis ar siekti rezultatų.

Ką daryti su nemotyvuotais paaugliais?

Šiame vaizdo įraše vokiečių kalbos mokytojas iš Senegalo pasakoja, ką daryti, jei mokiniams pamokoje trūksta motyvacijos ir noro mokytis.
 
Jugendliche lernen anders Deutsch - Was tun mit unmotivierten Jugendlichen?
Goethe-Institut