Fotoparoda Joachim Schmid. Vaizdų knyga

Joachim Schmid © Joachim Schmid

Tr, 2019.05.08 -
Št, 2019.06.01

Prospekto galerija

Dar 1989 m. Joachimas Schmidas pareiškė, kad „nebereikia naujų fotografijų, kol nenaudojame visų iki šiol nufotografuotų“. Tai sutapo su fotografijos atradimo 150-mečiu. Toks požiūris iš dalies nusako menininko kūrybinį braižą ir nuostatą, kad jis „negamina“ naujų fotografijų, o labiau ieško, atrenka ir jas komponuoja. J. Schmidas labiau kaip kuratorius naudoja jau egzistuojančias fotografijas ir jas dėlioja į naujus kontekstus, keisdamas pirmines nuotraukų prasmes. Kitos erdvės atveria netikėtus prasminius rakursus, atskirtus nuo to, kas jau egsistavo, buvo apibendrinta ir žinoma.

Jo ankstyvieji darbai dažniausiai būdavo rastos fotografijos, sugadinti vaizdai, iškarpytos, nereikalingos žmonėms nuotraukos. Kai jis 1990 m. spaudoje paskelbė, kad kuria „pirmąją apibendrintą naudotų fotografijų kolekciją“, žmonės jam siuntė tūkstančius nuotraukų, kurių jiems nebereikėjo, bet buvo gaila ir išmesti.

Šiandien autorius naudoja nuotraukų skaitmenines ekrano kopijas, kurias randa internete. Jo pagrindinė tema yra kritinis požiūris į tradicinį fotografijos vaidmenį ir tai, kaip fotografija yra naudojama saugant individualią ir kolektyvinę atmintį. Menininkas vizualiuoju aspektu analizuoja skaitmeninių vaizdų archyvų situaciją, taip pat – fotografijos įtaką socialiniams tinklams ir vaizdų gausumą.
 
Berlyne gyvenantis Joachimas Schmidas studijavo vizualiąją komunikaciją Švabijos Gmiundo dizaino kolegijoje ir Aukštojoje menų mokykloje Berlyne. Jo darbai buvo rodomi Australijos fotografijos centre Sidnėjuje, Tokijo Metropolitan fotografijos muziejuje, San Francisko modernaus meno centre, Londono fotografijos galerijoje, Nacionaliniame fotografijos centre Paryžiuje, Čikagos šiuolaikinės fotografijos muziejuje, FOAM muziejuje Amsterdame, „Gropius-Bau“ parodų salėje ir „Berlinische“ galerijoje Berlyne, Miesto (Stedelijk) muziejuje Amsterdame ir kt.
 
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Goethe‘s institutas Lietuvoje.

grįžti